ŽMONIŲ GIMINĖS PRIEŠAS

Kristus žinojo, kad toks pat netikėjimas bus užvaldęs žmonių protus ir Jo sugrįžimo dieną. Jis perspėjo savo mokinius, kad jie nesusiviliotų išoriniais, materialiais stebuklais, kurie gali būti daromi Jo, Kristaus, vardu, bet ieškotų asmenybės, kuri visada būtų pilna romumo ir meilės Dvasios.

Ir kai tik pasirodydavo Žemėje Dievo Pasiuntinys — ar Jė187zus, Mozė, Zoroastras, Buda, Mahometas, Babas arba Bahá’u’lláh — visada Jį laikydavo netikru pranašu tie, kurių „dvasia miegojo“.

Toji problema nėra nauja. Ir iškėlė ją ne Kristus ar Bahá’u’lláh. Ji sena kaip pasaulis.

Tame Evangelijos pagal Matą skyriuje, kuriame Kristus aiškiai nurodė Savo sugrįžimo laiką, Jis įsakmiai perspėjo saugotis netikrų pranašų paskutinėmis dienomis:

„Tad jeigu jums sakytų: „Štai jis tyruose!“, neikite. „Štai jis namų gilumoje!“, netikėkite“.¹

Yra žinių, kad per penkiasdešimt metų po Jo nukryžiavimo daug kas bandė skelbtis esą Mesijai. Nemažai netikrų mesijų buvo pasirodę ir pastaraisiais amžiais.

Bet, nepaisant visų netikrų pranašų ir mesijų, judėjų mąstytojas Maimonidesas, kaip rašo Durantas knygoje „Tikėjimo epocha“, „visada manė, kad mesianizmo idėja judėjams buvo nepakeičiama dvasinė atrama Tremties laikais, todėl ir padarė ją vienu iš trylikos pagrindinių judaizmo principų“.

Nors ir krikščionys, ir judėjai nekantriai laukė Mesijo atėjimo, o ateisiančioji Karalystė netgi minima abiejų religijų kasdienėje maldoje, bet pagrindinė tikinčiųjų masė tuo jau nebesidomi ir iš viso yra tam abejinga.

Ir tada aš pats savęs paklausiau: negi nėra kokio nors konkretaus būdo patikrinti, ar Bahá’u’lláh tikras pranašas, ar ne? Laimei, toks būdas yra. Jį davė pats Kristus. Taigi Jis davė jį visiems krikščionims, būdą, kuris aiškiai parodo, ar pranašas tikras, ar ne.

„Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai“.²

Kristus žadėjo, kad jeigu mes ieškosime „vidinės“ tiesos, o ne „išorinio“ pasireiškimo, tai pajėgsime atskirti tiesą nuo melo, nes:

„O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas… eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą“.³

188

Kristus, be abejo, kalba apie Savo sugrįžimą, nes Jis sako:

„Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės: ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas. Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau…“⁴

Kristus, įspėdamas mokinius saugotis „netikrų pranašų“, pasako ir būdą, kaip atskirti tiesą nuo melo. Jis duoda tikslų kriterijų, kuris leidžia kiekvienam žmogui pačiam įsitikinti, ar pranašas tikras. Tą kriterijų aš suradau Evangelijos pagal Matą septintame skyriuje. Čia Kristus ir įspėja sergėtis netikrų pranašų, ir pasako, kaip tai padaryti. Aš supratau, kad tiek aš, tiek bet kuris Kristaus sekėjas privalo žinoti tą dalyką, ypač kad jis paimtas iš gerai visiems žinomo Jo Kalno pamokslo:

„Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis — blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų… Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“.

Todėl ir nutariau savo samprotavimus, vadovaudamasis Kristaus patarimu, grįsti būtent šiuo tvirtu pamatu. Taigi apie Bahá’u’lláh spręsiu iš Jo^* vaisių. Vertinsiu Bahá’u’lláh remdamasis tuo Kristaus duotu kriterijumi, nes tik taip ir tegalima bus pagaliau nustatyti, ar turi teisę Bahá’u’lláh vadintis Mesijumi.

Jeigu vaisiai geri, vadinasi, ir medis geras, ir pranašas tikras. Tai toks bus mano patikrinimas.

Aš nusprendžiau, kad tai ir bus bene svarbiausias įrodymas, nes jaučiau, kad Taip ir neįvykusio atėjimo bylos išaiškinimas nuo to priklauso labiau nei nuo bet ko kito.