III DALIS · 3 SKYRIUS
GIMĘS BABILONE
Knygos 108–111 psl.
Man pasisekė aptikti dar keletą dalykų, liečiančių antrąją sąlygą ir Babiloną.
Islamo pranašystėse, kuriose kalbama apie Jėzaus Kristaus Dvasios sugrįžimą, taip pat minimas Bagdadas (senasis Babilonas). Korane apie tą miestą kalbama kaip apie „Ramybės uostą“, į kurį kviečia pats Viešpats. Taip pat Korane radau dar vieną užuominą apie tą miestą:
„Tai ramybės buveinė, kur jie bus su Viešpačiu… dieną, kai Alachas surinks juos visus“.
Ir pranašas Izaijas kalbėjo apie Babiloną ir paskutines dienas, kai žmonės bus „surinkti“. Kituose skyriuose, kurie baigiasi jo pranašystėmis Babilonui, Izaijas skelbė:
1. „Gręžkitės į mane ir būsite išgelbėti, jūs, visi žemės kraštai, nes aš Dievas, ir nėra kito“.
2. „Klausykitės manęs, Jokūbo namai ir visos Izraelio namų liekanos… aš nešiosiu; aš padariau; aš palaikysiu; aš nešiosiu ir išgelbėsiu“.
3. „Mūsų Atpirkėjas, jo vardas kareivijų Viešpats, Izraelio Šventasis“.
Toliau Izaijas ragina išgirsti žodžius to, kurį Viešpats išrinko iš jų Babilone:
4. „Susirinkite jūs visi ir klausykitės: kas iš jūsų yra tai paskelbęs? Viešpats myli jį, jis įvykdys savo valią Babelėje ir parodys savo paties jėgą Kaldiečiuose“.
5. „Aš, aš kalbėjau ir pašaukiau jį; aš atvedžiau jį, ir jo kelias išlygintas“.
1096. „Prisiartinkite į mane — …ir dabar mane siuntė Dievas ir Jo Dvasia“.
7. „Štai ką sako Viešpats, tavo Atpirkėjas… kurs veda tave keliu, kuriuo tu eini“.
O baigia Izaijas tokiais žodžiais:
8. „Išeikite iš Babelės, bėkite nuo Khaldiečių, džiaugsmo balsu skelbkite, duokite tai išgirsti ir nuneškite tai iki žemės pakraščių. Sakykite: „Viešpats atvadavo savo tarną Jokūbą“.
Taigi Izaijas, kaip ir Michėjas, pranašauja, kad Izraelis bus atpirktas Babilone.
Bahá’u’lláh atvyko į Bagdadą (Babiloną) ir iš čia pranešė pasauliui apie savo misiją. Negeidžiamas ir nepripažįstamas jis iš tikrųjų „išėjo iš Babilono“ ir „bėgo nuo Chaldėjų“, kol nepasiekė Šventosios žemės, kuri ir tapo pasauliniu Jo Tikėjimo centru. Ir tai buvo išpranašavęs Izaijas:
„Aš kalbėjau, ir aš atvesiu; sutvėriau ir tai padarysiu… ir mano išgelbėjimas negaiš. Sione aš duosiu išgelbėjimą ir Izraelyje mano garbę“.
Ir vis dėlto tik Zacharijo knygoje aš radau labiausiai apstulbinusį mane paliudijimą, kad didysis paskutinių dienų Atpirkėjas ateis iš Babilono.
Kai Zacharijui buvo duotas regėjimas To, Kuris ištarė „Aš sugrąžintas į Jeruzalę“, jis pamatė du alyvmedžius. Zacharijas paklausė Dievo, ką reiškia tie du alyvmedžiai jo regėjime.
„…Argi tu nežinai, kas yra šitie?“ — paklausė Angelas.
„…Ne, mano Viešpatie“, — atsakė Zacharijas.
Ir tada Angelas paaiškino jų prasmę. Tai Zacharijas aprašo tokiais žodžiais:
„Jis vėl atsiliepė ir kalbėjo man, tardamas: Tai yra Viešpaties pasakytas žodis Zorobabeliui…“
110Be to, kad tai valdytojo vardas, žodis „zorobabelis“ tampa ypatingu simboliu, jeigu atkreipsime dėmesį į tikrąją prasmę, kuri pateikiama Zacharijo knygoje.
Pagal Biblijos angliško vertimo jubiliejinį Oksfordo leidimą, išleistą valdant karaliui Jokūbui, žodis „zorobabelis“ reiškia „gimęs Babilone“. Kituose šaltiniuose pateikiama kitokia versija — „atskirtas Babilone“. Crudeno knygoje „Išsamūs Biblijos posakių aiškinimai“ tvirtinama, kad šitas žodis reiškia „ištremtas į Babiloną“ arba „svetimšalis Babilone“ (kituose leidimuose — „gimęs Babilone“).
Visa tai tinka Bahá’u’lláh. Jis buvo „ištremtas“ į Babiloną iš Persijos. Jis buvo „svetimšalis“ toje žemėje. Čia, Babilone, „gimė“ jo tikėjimas. Pagaliau jis buvo „atskirtas“ nuo savo sekėjų, kol neatsidūrė senojoje Kanaano žemėje, kurią Dievas buvo pažadėjęs Abraomo palikuonims, kad jie paveldės ją paskutinėmis dienomis.
Ir Abraomo, ir Bahá’u’lláh tikėjimai „gimė“ Babilone. Ten ant kiekvieno jų buvo išlieta Šventoji Dvasia, šitoje senojoje žemėje jiedu paskleidė šviesą iš savo teisybės namų. Tą taip pat savo regėjime matė pranašas Zacharijas:
„Man buvo suteiktas Viešpaties žodis ir pasakyta: Zorobabelio rankos padėjo pamatus šitiems namams, ir jo rankos pabaigs juos, ir jūs žinosite, kad kareivijų Viešpats yra siuntęs mane pas jus“.
„Viešpaties žodis“, Abraomas, paklojo Izraelio namų pamatus Babilone. „Viešpaties Šlovė“, Bahá’u’lláh, „pabaigė“ juos, ir tai tapo tikrove. Abu buvo „gimę Babilone“. Vadinasi, jiem abiem, sujungtiem vardu „Zorobabelis“, Zacharijas skiria Viešpaties žodžius:
„…Tai yra Viešpaties pasakytas žodis Zorobabeliui (gimusiam Babilone — aut.): Ne kariuomene, ne jėga, bet mano Dvasia, sako kareivijų Viešpats“.
111Kad būtų tikriau, Zacharijas dar kartą klausia, ką reiškia du alyvmedžiai. Ir Viešpats atsako jam:
„…Šitie yra du pateptieji, kurie stovi prie visos žemės Valdovo“.
Tie du alyvmedžiai buvo Abraomas, kuris Babilone paskelbė apie vienintelį Dievą, ir Bahá’u’lláh, kuris Babilone įtvirtino vieno Dievo ir vienos religijos sąvoką. Gali būti ir kitaip aiškinama: du alyvmedžiai tai Babas ir Bahá’u’lláh, atstovaujantys „visos žemės Dievui“ paskutinėmis dienomis.
Aš taip pat suradau ir žodžio „Bagdad“, miesto pavadinimo, kuriame Bahá’u’lláh pareiškė apie savo misiją, reikšmę — „Dievo dovana“.
Bahá’u’lláh vėl išpildė tai, kas buvo pažadėta Šventajame Rašte. Išsipildė Michėjo, Izaijo, Zacharijo, islamo ir induistų pranašystės, kad Mesijas ateis į Babilono žemę, išeis į tyrlaukius, o paskui toje senojoje paslapčių žemėje praneš pasauliui apie savo misiją.
Ir prie antrosios sąlygos aš pažymėjau — „įvykdyta“.