NUOSTABUSIS MICHĖJAS

Vienoje nedidelėje Senojo Testamento knygelėje suradau daugybę „kabliukų“. Jie buvo išsibarstę po visą Mesijo istoriją, nuo pradžios iki galo. Vien tik jų būtų buvę gana, norint įrodyti paskutinių dienų Mesijo egzistavimą. Todėl aš ir neatsispyriau pagundai pavadinti pranašą, kurio knygoje aš juos suradau, „nuostabiuoju Michėjumi“.

Jau pirmame Michėjo knygos pirmojo skyriaus sakinyje jų jau yra:

„Nes štai Viešpats išeis iš savo vietos; jis nužengs ir mindžios žemės aukštybes“.¹

Aš aptikau, kad Bahá’u’lláh gyvenimo aplinkybės sutapo — 112tiek tiesiogiai, tiek perkeltine prasme, — su tuo, kas knygoje vadinama „žemės aukštybėmis“.

Perkeltine prasme. Jis atėjo į žemę, kuri buvo apšviesta, nes ja vaikščiojo Abraomas. Jis buvo ištremtas į Izraelį, į žemę, kuri buvo šventa tiek judėjams, tiek krikščionims ir musulmonams. Jis vaikščiojo tomis vietomis, kuriomis vaikščiojo Kristus ir senieji pranašai.

Tiesiogine prasme. Prieš pranešdamas žmonėms apie savo misiją, jis daugelį mėnesių praleido melsdamasis ir medituodamas Kurdistano kalnuose Irake. Paskutiniuosius gyvenimo metus jis pragyveno Karmelio kalno, „Dievo kalno“, kuris taip pat dar vadinamas „pranašų lizdu“, „skaisčiuoju kalnu“ papėdėje. Ten, tame šventame kalne, virš Elijo olos Bahá’u’lláh parašė tokius žodžius:

„Šauk Sionui, o Karmeli! ir pranešk džiugią naujieną: atskleistas Tas, Kuris buvo paslėptas mirtingųjų akims!“²

Kitame skyriuje Michėjas skelbia: „Aš rinkte surinksiu tave visą, Jokūbe; suvesiu į krūvą Izraelio liekanas: aš padėsiu jį drauge kaip kaimenę avidėje… dėl žmonių daugybės bus linksmas klegesys“.³

Man jau buvo žinoma, kad šitoji pranašystė pradėjo pildytis 1844 metais, taigi metais, kada užgimė Bahá’u’lláh tikėjimas. 1844 metais buvo pasirašytas Religinės tolerancijos ediktas, kuris leido Jokūbo palikuonims po dvylikos šimtmečių tremties laisvai ir saugiai grįžti į Izraelį.

Tuoj po Bahá’u’lláh pasirodymo Šventojoje žemėje, prasidėjo masiškas žydų grįžimas, kuris baigėsi 1948 metais Izraelio valstybės sukūrimu.

Ir pats Bahá’u’lláh pranašavo, kad tai netrukus įvyks. Apie tai rašė Carlas Alpertas, tyrinėtojas, daugybę darbų paskyręs sionizmo istorijai. Jo straipsnyje, išspausdintame žurnale „Reconstructionist“, aš aptikau štai ką: „Daugiau kaip prieš septyniasde113šimt penkerius metus, dar būdamas turkų kalėjime Akroje (kitas Akos pavadinimas — red. pastaba), Bahá’u’lláh rašė: „Izraelio tremtiniai susirinks ir sukurs valstybę, kuri kels pavydą ir susižavėjimą tiek savo draugams, tiek ir priešams; praktinėje ir dvasinėje veikloje jų laimėjimai bus tokie, kad bus pamiršti visi pažeminimai, patirti per du tūkstančius metų“.⁴

Bet grįžkime prie Michėjo. Nėra jokių abejonių, kad jis mini antrąjį Kristaus atėjimą, o ne pirmąjį, nes toliau jis sako, kad tai įvyks paskutinėmis dienomis:

„Bet štai paskutinėse dienose Viešpaties namų kalnas stipriai stovės kalnų viršūnėje ir bus iškilęs aukščiau kauburių ir į jį plauks tautos“.⁵

Aš buvau šventovėje Karmelio kalno papėdėje Izraelyje, kur ilsisi Bahá’u’lláh tikėjimo pirmtakas. Aš taip pat aplankiau ir jo tikėjimo pasaulinį administracinį centrą, kuris irgi įkurtas ant to kalno. Aš buvau liudytojas to, kad kiekvieną dieną „plaukia į jį žmonių minios“. Tirdamas tos vietos istoriją, kad galėčiau papildyti savo knygą, aš apskaičiavau, kad mažiau kaip per tris valandas šią šventą vietą aplankė apie du tūkstančius žmonių. Sužinojau, kad taip būna kiekvieną dieną. Į čia žmonės atvažiuoja iš visų pasaulio šalių — „iš visų žemės pakraščių“.

Tame pačiame skyriuje Michėjas žada, kad tomis paskutinėmis dienomis iš „Viešpaties namų“ išeis „įsakymas“ ir „Viešpaties žodis“. Ir kai žmonės pažins Mesijo tiesą, jie „kardus perkals į arklus“.

Būdamas Izraelyje aš sužinojau, kad Bahá’u’lláh „įsakymas išėjo“ ir paplito 250 šalių, kuriose gyvena jo sekėjų, ir kad daugiau kaip 8000 miestų ir gyvenviečių yra žmonių, kurie priima Jo mokymą kaip „Viešpaties žodį“. (1975 m. buvo 72000 tokių gyvenviečių 330 šalių. 1992 m., kai buvo rengiamas rusiškas leidimas, jų jau buvo apie 116000).

Aš vaikščiojau po statybvietę būsimų Bahá’u’lláh Tikėjimo 114Pasaulinių Teisingumo Rūmų, iš kurių ateityje „Išeis įsakymas“ į nacionalinius ir vietinius Teisingumo Rūmus, išsibarsčiusius po visą planetą (Pasaulinių Teisingumo Rūmų nariai buvo išrinkti 1963 metais).

Šiuose skyriuose Michėjas kalba ir apie pirmąjį, ir apie antrąjį atėjimą, tvirtindamas, kad pirmą kartą Mesijas ateis iš Betliejaus, antrąjį — iš Asirijos. Po pirmojo atėjimo Izraelio sūnus užgrius nesuskaičiuojami vargai ir kančios:

„Todėl jūsų kalte Sionas bus ariamas kaip laukas, Jeruzalė bus lyg akmenų krūva…“⁶

70 mūsų eros metais Tito kariuomenė sugriovė Jeruzalę. 132 metais buvo numalšintas žydų sukilimas, kuriam vadovavo Bar’as Kochba, ir imperatoriaus Adriano įsakymu miesto vieta buvo suarta plūgais.

Ir čia Michėjas kalba apie pranašą iš Betliejaus:

„Todėl jis atiduos juos iki laikui, kuriame gimdyvė pagimdys, ir jo brolių liekanos gręšis ir prie Izraelio sūnų“.⁷

Michėjas nurodo, kad „gimdyvė“ yra „Siono dukra“. O kur gi ji gimdė? Michėjas skelbia, kad ji nueis:

„…iki Babilonui, ten tu būsi išgelbėta…“⁸

Ir tada Michėjas prabyla apie Mesiją:

„…Jis bus aukštinamas iki žemės pakraščių“.⁹

Michėjas skelbia, kad kai Mesijas ateis antrą kartą, iš Asirijos žemės, ateis ir vieno Ganytojo ir vienos kaimenės laikai, kai „…tauta nekels prieš kitą kalavijo ir nebesimokys daugiau kariauti…“¹⁰

Biblijos tekstų tyrinėtojams buvo gerai žinoma šitoji pranašystė apie Asiriją, Elamą ir Persiją, bet jie negalėjo jos išaiškinti. Garbusis H. Bonaras, vienas iš keturiolikos krikščionių dvasininkų, skaitęs pranešimą specialioje konferencijoje, kuri buvo skirta 115antrojo atėjimo problemoms ir buvo pavadinta „Viešpats ateina“, sakė: „Yra dar viena tauta, išrinkta palaiminimui ir atgimimui. Tai — Elamo tauta. Tai, kaip man rodos, anksčiau nepastebėti ypatingo Dievo sumanymo paskutinėms dienoms pasireiškimo ženklai, kai visa žemė bus atiduota Kristui paveldėti“. Bonaras nepaneigia pranašysčių apie Asiriją, Elamą ir Persiją, nors, kaip jis sako, nerizikuoja „pateikti kokią nors priežastį, dėl ko Elamas arba Asirija turėtų gauti ypatingą palaiminimą paskutinėmis dienomis…“¹¹

Ir Kristus, ir Michėjas absoliučiai vienodai apibūdina Jo sugrįžimo dienos požymius. Kristus pasakė, kad Jis pasirodys iš rytų, kai žmonės gers, valgys, tuoksis, gyvens kūno geiduliais, kaip Nojaus laikais. Pranašas Michėjas taip pat Jo laukia iš rytų (iš Asirijos) tą dieną, kai:

„Dingo šventasis iš žemės, ir nebėra teisaus žmonėse; visi tykoja kraujo, žmogus medžioja savo grobį, kad jį nužudytų. Savo rankų pikta jis vadina geru; kunigaikštis reikalauja, o teisėjas teisia už atlyginimą… Geriausias jų tarpe kaip erškėtis ir kurs teisus — kaip tvoros dyglys…“¹²

Kristus, kalbėdamas apie tą dieną, įsakė — „Budėkite!“, nes Viešpats ateis „kaip vagis“ ir „įsilauš“ į bedievio namus. Michėjas apie tą valandą sakė:

„…tau numatyta diena, tavo lankymas ateina…“¹³

Ir toliau Michėjas siunčia mums srautą pranašysčių. Jis skelbia, kokiu būtent keliu Viešpats ateis į Izraelį ir kokie įvykiai tą lydės. Nė vienas detektyvas neturėjo tokio tikslaus „kabliukų“ rinkinio. Michėjas sakė, kad:

1. Jis ateis iš Asirijos.

2. Jis ateis iš įtvirtintų miestų.

3. Jis išeis iš tvirtovės ir ateis prie upės.

4. Jis eis nuo jūros prie jūros.

116

5. Jis eis nuo kalno prie kalno.

6. Žemė, į kurią Jis ateis, bus tuščia.

7. Jis maitins savo kaimenę prie Karmelio kalno.

8. Jis darys stebuklus tiek laiko, kiek truko žydų išėjimas iš Egipto.

Man rodos, vien tik tų pranašysčių pakaktų įrodyti, kad Mesijas tikras. Bet su Bahá’u’lláh atėjimu išsipildė ne tik tos, bet ir daugelis kitų Michėjo pranašysčių apie Mesijo atėjimo sąlygas, būtent:

1. Mesijas pasirodys kaip Dievo Pasiuntinys ir „užžengs ant žemės aukštumų“.

2. Jis pasirodys tuo metu, kai Izraelio sūnūs susirinks į gimtinę.

3. Savo namus pastatys ant kalno.

4. Trauks prie savęs žmones iš viso pasaulio viename meilės sraute.

5. Nuo to kalno paskelbs apie savo meilės pasiuntinystę.

6. Išvyks į Babiloną.

7. Pasišalins iš miesto.

8. Gyvens dykumose ir tyruose.

9. Padarys Babilone tai, kas atneš atpirkimą Izraelio sūnums.

Nieko nuostabaus, kad aš jį pavadinau „nuostabiuoju Michėjumi“. Dabar man atrodė, kad, jeigu su Bahá’u’lláh atėjimu bus išsipildę tos aštuonios papildomos pranašystės, aš tikrai priartėsiu prie savo tyrimo pabaigos. Aš buvau priverstas pripažinti, kad surinkau rinkinį tikrai įtikinamų liudijimų, leisiančių atskleisti Taip ir neįvykusio atėjimo bylą.