KAIP VAGIS NAKTĮ · 8. NAUJOSIOS EROS VIEŠPATS

III DALIS · 8 SKYRIUS

NAUJOSIOS EROS VIEŠPATS

Knygos 128–134 psl.

Viename skyriuje Izaijas triskart gana aiškiai kalba apie Abraomo sėklą:

1. Viešpats „surinks Izraelio pabėgėlius, Judo išsklaidytuosius, nuo keturių žemės kraštų“.

2. „Jis iškels vėliavą, kad matytų visos pasaulio tautos“.

3. „Tai įvyks, kai užgims Jesės šaknies atžala“.

Pranašas Zacharijas taip pat išpranašavo, kad toji atžala kils iš Abraomo. Tuose skyriuose, kur kalbama apie paskutines dienas, jis sako:

129

„Todėl štai ką sako Viešpats: Aš kreipsiuos į Jeruzalę pasigailėjimais…“

Ir toliau:

„Kareivių Viešpats sako taip: Aš grįžtu į Sioną…“

Mesijo kalnas tais laikais, sako Zacharijas, bus vadinamas „Šventuoju Kalnu“. Turima galvoje laikas, iš pat pradžių pažadėtas Abraomui, kai Viešpats žadėjo jam, kad jo „sėkla“ paveldės tą žemę. Jis tarė Abraomui:

„…bet kurs gims iš tavęs, tą tu turėsi tėvoniu… Aš esu Viešpats, kurs tave išvedžiau iš Uro Chaldėjoje, kad tau duočiau šitą žemę ir kad tu ją paveldėtumei… Aš duosiu tavo palikuonims šitą žemę…“

Abraomas paklausė Viešpaties:

„…Iš kur aš galiu žinoti, kad ją paveldėsiu?“

Šį kartą Viešpats atsakė tokiais žodžiais:

„…Imk man treigę karvę, treigę ožką, treigį aviną, taip pat turklelį ir karvelį“.

Koks keistas atsakymas į Abraomo klausimą, kad jis, Abraomas, paveldės Kanaaną! F. Hudgingsas knygoje „Sionizmas pranašysčių šviesoje“ siūlo tokį, gana įdomų šios mįslės aiškinimą. Jis siūlo pažvelgti į vidinę tiesą, paslėptą po šiuo simboliu. Ir tada, jo tvirtinimu, „atsiskleidžia kažkas neįprasta ir nuostabu. Visi gyvuliai — trejų metų amžiaus: paukščiai, jeigu jų amžių skaičiuosim pagal „jauno“ balandžio, — vienerių metų. Vadinasi, bendras jų metų skaičius bus vienuolika metų. Tai reiškia, kad Abraomui lemta paveldėti Kanaano žemę, o jo sėklai — visą pasaulį, kai išsipildys pranašystė, t.y. po vienuolikos metų. Vienuolika simbolinių metų, kuriuose „kiekviena diena atstoja metus“. Vienuolika padauginę iš trijų šimtų šešiasdešimt gausime 3960 metų. Po 3960 metų pranašystė išsipildys. Kada tiksliai ta pranašystė buvo paskelbta Ab130raomui nežinoma. Bet manoma, kad tikriausiai tai buvo prieš pat Izaoko gimimą.

Autoritetingų mokslininkų nuomonės dėl Izaoko gimimo datos skiriasi, bet remiantis paskutiniais duomenimis, imama sutarti, kad tai galėjo būti 2007 metai prieš m.e., atėmę 2007 iš 3960 gauname 1953 metus po Kristaus gimimo.

Aš nutariau pažiūrėti, ar 1953 metai turi kokią nors reikšmę Bahá’u’lláh tikėjimui. Rezultatas viršijo bet kokius lūkesčius. 1953 m. suėjo šimtas metų nuo Bahá’u’lláh misijos pradžios. Kaip tik tais metais didžiulė banga „pionierių“ — jo tikėjimo šauklių-pradininkų pasklido po visą pasaulį, kad Dievo sūnūs galėtų susirinkti tomis paskutinėmis dienomis ir kad jų akys ir širdys atsigręžtų į Pasaulinį Bahá’u’lláh Tikėjimo Centrą Izraelyje. 1953 metais Bahá’u’lláh tikėjimo šalininkai suorganizavo didžiulį dvasinį žygį visame pasaulyje, kurio kulminacija turėjo būti Pasaulinių Teisingumo Rūmų sukūrimas, kad, kaip pranašavo Izaijas, dvasinis „Dievo Įsakymas“ išeitų iš Siono.

O prieš šimtą metų, 1853 m. Bahá’u’lláh prasidėjo tremtinio gyvenimas. Jis atvyko į Tigro ir Eufrato slėnį, o iš ten, kaip kažkada Abraomas, buvo ištremtas į senąją Kanaano žemę.

Dar reikšmingesni yra pranašiški Bahá’u’lláh mokymo žodžiai apie tuos metus: jis tvirtina, kad nuo 1953 metų prasideda „Dievo Karalystė žemėje“.

Šita, savaip unikali data taip pat vadinama viena iš svarbiausių Didžiosios Piramidės pranašystėse. Worthas Smithas knygoje „Amžių stebuklas“ apie 1953 metus taria tokius žodžius: „Nuo tada prasidės laikas, per kurį visas pasaulis privalės „iškuopti savo purvą“ ir per kurį Žemės žmonės turės pasirengti sutikti Kristaus „Tūkstantmetį Valdymą“.

Kaip aš sužinojau, per vienerius metus — nuo 1953 iki 1954 metų — Bahá’u’lláh Tikėjimas paplito į 100 naujų šalių. Tai, aš patikrinau, taip pat buvo išpranašauta.

131

Knygoje „Altajus-Himalajai“, profesoriaus Roericho penkerių metų ekspedicijos dienoraštyje, rašoma, kad visuose Rytuose — Indijoje, Mongolijoje ir netgi Sibire — randama pranašysčių apie Didįjį Mokymo Amžių, kuris ateis su Mesiju. Roerichas tvirtina, kad tose pranašystėse pasakojama, kaip toji naujoji era pasireikš. Štai kai kurios iš tų pranašysčių:

1. „Iš pradžių prasidės baisus visų tautų karas, kokio dar nėra buvę“.

Šita pranašystė tikrai išsipildė prasidėjus Antrajam pasauliniam karui.

2. „Paskui pasirodys Mokytojai, ir visi žemės kampeliai išgirs tikrąjį mokymą“.

Iš turimos Bahá’u’lláh Tikėjimo istorijos aš sužinojau, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, bahajai (jo sekėjai) vykdė septynerių metų Tikėjimo skelbimo planą, todėl Tikėjimas paplito vakarų pusrutulyje ir Europoje. Vėliau, 1953 metais, prasidėjo Dešimtmetis žygis, kurio metu Bahá’u’lláh mokslas buvo nuneštas į visus žemės kampelius.

3. „Žmonės priims tą tiesos žodį, tačiau tie, kurie pilni tamsos ir bukumo, visaip kenks… netgi tiems, kurie atsitiktinai padės Mokymui (šiam dvasiniam pasaulio valdovui), bus šimteriopai atlyginta“.

Tai, kad bet kokia pastanga, padaryta vardan Dievo, bus šimteriopai atlyginama taip pat pažadėta Bahá’u’lláh Tikėjimo Raštuose.

4. „Prabėgs tik keletas metų, ir visi išgirs galingus Naujosios eros Viešpaties žingsnius“.

Babo kankinystės laikais jo Tikėjimo išpažinėjų buvo tik dviejose šalyse. Bahá’u’lláh mirties metais — tik 15 šalių. O po mokytojų žygio 1953 metais Bahá’u’lláh Tikėjimas buvo žinomas jau daugiau kaip 3000 gyvenviečių 235 šalyse.

Profesorius V. Lesny pavadino Bahá’u’lláh „Dvidešimtojo amžiaus gelbėtoju“. Vadino Bahá’u’lláh ir Naujosios eros Viešpačiu. Populiariausia knyga, kurioje išdėstytas jo mokymas, išversta į visas labiausiai paplitusias pasaulio kalbas. Ji vadinasi „Bahá’u’lláh ir Naujoji era“.

132

5. „Ir jau galima pastebėti nepaprastų žmonių. Jie (mokytojai — aut.) jau veria žinojimo vartus ir prinokę vaisiai jau krinta nuo medžio“.

Aš aptikau nemaža užuominų apie tuos „keistus“ bahajus, tarp jų ir įvertinimą, kurį pateikė JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas Williamas O. Douglasas, pažymėdamas jų nepaprastai aukštą moralę. Marcusas Bachas, Ajovos valstijos universiteto religinės mokyklos dėstytojas, straipsnyje „Bahajai: žvilgsnis iš arti“, išspausdintame žurnale „Christian Century“, rašė: „Jeigu tiems bahajams seksis, šalį jie užvaldys vienu ypu“. Ir dar daugiau pasakė tas garsus protestantų dvasininkas, kai mudu vieną vakarą šnekučiavomės apie patį „ekumeniškiausią“ tikėjimą Amerikoje… „Tegu tie, kurie išpažįsta „sotaus gyvenimo Evangeliją“, susirūpina! Gali būti — greitai ateis bahajai… Jiems nereikia nei pinigų, nei garbės, jie iš tiesų labiau susirūpinę duoti, o ne imti… atidžiau įsižiūrėjęs pradedi suprasti, kad, kai tikintieji taip aukojasi ir yra tokie atviri, jis (Bahá’u’lláh Tikėjimas) gali labai plačiai paplisti“. Gali būti, kad šitas dvasininkas buvo absoliučiai teisus sakydamas, kad „jeigu tiems bahajams seksis, šalį jie užvaldys vienu ypu“.

6. „Tie, kurie priims Jį (Mesiją), džiūgaus. O tie, kurie Jį atmes, drebės… O kariai (mokytojai — aut.) žygiuos su Maitrėjos vėliava“.

Ballou ir Spiegelbergas „Pasaulinėje Biblijoje“ nurodo, kad pagal Rytų Šventuosius Raštus Maitrėja — tai „gailestingasis Buda, kuris turi ateiti tolimoje ateityje. Jo atėjimą išpranašavo Gautama, lygiai kaip Kristus pranašavo savo antrąjį atėjimą“.

Buvo laukiama, kad Maitrėja, „visuotinės brolybės Buda“, pasirodys į vakarus nuo Indijos ir į rytus nuo Izraelio. Persija, Bahá’u’lláh tėvynė, kaip tik ir yra tarp jų. Jo žinia — tai „pasaulinės brolybės“ ir religijų, tautų bei rasių vienijimosi žinia.

133

Izaijas išpranašavo laiką, kada visas pasaulis išgirs Mesijo mokymą:

„Visi pasaulio gyventojai, kurie pasiliekate šalyje, kai bus pakelta vėliava kalnuose…“

Taip pat jis sakė:

„…Palaiminti visi, kurie jo laukia… jis tikrai pasigailės tavęs… ir tavo akys matys tą, kurs tave moko“.

F. Hudgingsas sukūrė teoriją, pagal kurią pranašystė, kad Abraomo palikuonys paveldės Kanaano žemę, išsipildė apie 1914 metus. Tai jis grindžia padidėjusiu tuo metu domėjimusi sionizmu. O aš buvau įsitikinęs, kad, nesvarbu nuo kurios datos būtų skaičiuojami 3960 metų, kuriems praėjus turi išsipildyti Dievo pažadas Abraomui dėl Kanaano, vis tiek to laiko pabaiga sutampa su Bahá’u’lláh Tikėjimo išaukštinimo metais. Be to, ir metai, kuriuos nurodė Hudgingsas, yra reikšmingi Bahá’u’lláh Tikėjimui. 1914 metais Bahá’u’lláh sūnus paskelbė nuo Karmelio kalno papėdės, kad mažytis Haifos miestelis greitai taps svarbiu jūros uostu ir taip išsiplės, kad tarp Haifos ir Akos miestų, šventų Bahá’u’lláh Tikėjimui, bus nutiesta plati autostrada. Ir šitoji pranašystė jau išsipildė.

Jis pranašavo, kad šventasis Karmelio kalnas bus apšviestas elektros šviesa ir šventų Bahá’u’lláh Tikėjimui vietų žiburiai bus matyti toli jūroje. Tai taip pat išsipildė.

Iš tiesų Viešpats „išaukštino Sioną“, kaip sakoma Dovydo psalmėse:

„Kai Viešpats vėl atstatys Sioną, jis pasirodys savo garbėje“.

Pranašas Izaijas skelbė:

„Svetimųjų sūnūs statys tavo sienas…“

Tai įvyks, kada Jesės šaknies, „Abraomo sėklos“ atžala pasirodys žemėje. Ir tada, sako Izaijas apie tą šventą kalną:

„…Viešpaties garbė tau užteka“.

134

Bahá’u’lláh atėjo į Izraelį. Vardas jo reiškia „Viešpaties Šlovė“. Jis buvo Keturos, antrosios Abraomo žmonos, palikuonis. Jo šventovė bus Šventojoje žemėje per amžius. Per labai trumpą laiką jo Tikėjimo Mokytojai „pripildė“ visus žemės kampelius, „kaip vandenys pripildo jūrą“.

Dabar jau nesvyruodamas galėjau pažymėti, kad visos tos pranašystės išsipildė.

Išnašos

128 psl.

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4

129 psl.

  1. 5
  2. 6
  3. 7
  4. 8

130 psl.

  1. 9
  2. *

132 psl.

  1. 10
  2. 11

133 psl.

  1. 12
  2. 13
  3. 14
  4. 15
  5. 16