KAIP VAGIS NAKTĮ · 14. LAVINOS PABAIGA

III DALIS · 14 SKYRIUS

LAVINOS PABAIGA

Knygos 161–164 psl.

Pasiekęs tą tyrinėjimų stadiją, aš jau nė kiek neabejojau, kad šimtmečio senumo Taip ir neįvykusio atėjimo bylos paslaptį visiškai atskleidė Bahá’u’lláh.

Nepaprastai tiksliai sutapo visos pranašystės apie paskutinių dienų Mesiją Bahá’u’lláh apreiškime, ir to įrodymams nėra nei galo, nei krašto.

Jis įvykdė šias sąlygas, kurios buvo nurodytos Šventame Rašte:

1. Jo Tikėjimas buvo paskelbtas 1844 metais.

2. Jis pasirodė iš rytų.

3. Jis buvo iš Persijos.

162

4. Jo vardas buvo „Dievo Šlovė“.

5. Jis nuvyko į Tigro ir Eufrato slėnį.

6. Jis pranešė pasauliui apie savo misiją senojoje Babilono žemėje.

7. Kaip kadaise Abraomas, jis buvo ištremtas iš Babilono į Siriją.

8. Jis atėjo į senąją „Kanaano“ žemę, Viešpaties pažadėtą Abraomo palikuonims.

9. Jis atėjo į Izraelį, Šventąją žemę, jūros keliu.

10. Jis ėjo iš tvirtovės į tvirtovę.

11. Jis išėjo iš tvirtovės ir atėjo prie upės.

12. Jis ėjo nuo kalno prie kalno.

13. Jis ėjo nuo jūros prie jūros.

14. Jį, „Viešpaties Šlovę“ išvydo Karmelis ir Saronas.

15. Jis atėjo pro rytinius vartus (Babą — aut.).

16. Jis atėjo į Alko slėnį į miestą-kalėjimą.

17. Jis gyveno vidury Karmelio.

18. Jo Įstatymas buvo paskelbtas nuo kalno.

19. Izraelio sūnūs buvo surinkti, kai jis pasirodė Šventojoje žemėje.

20. Dievo kalne pastatyti „maldos namai“, skirti visoms tautoms.

21. Dykuma pražydo kaip lelija.

22. Jo žemiškoji tarnystė truko lygiai keturiasdešimt metų.

23. Jo šventovė ir amžinojo poilsio vieta buvo išpuoštos.

24. Vietos, kurias lietė jo kojos, buvo pašlovintos.

25. Jis gimė iš Abraomo sėklos.

26. Dvasinę karalystę jis išplėtė iki Žemės pakraščių.

27. Jis atskleidė Knygas.

28. Jis nuvertė karalius nuo sostų.

29. Jis pašlovino Kristų.

Tačiau pranašysčių išsipildymu ši istorija dar nesibaigia. Tai tebuvo tik svarbiausios sąlygos, kuriomis remdamasis aš norėjau įsitikinti Bahá’u’lláh Tikėjimo ir jo paties, kaip pranašo, tikrumu. Prie kiekvienos jų galėjau nė kiek nesvyruodamas parašyti — „iš163sipildė“. Ir jeigu nebūtų patekę man į rankas papildomų žinių apie jo Tikėjimą, kurios sužadino dar didesnį susidomėjimą ir smalsumą, žinių, kurios dar labiau sureikšmino patį Tikėjimą ir dar labiau įtikino esant jį tikrą, aš jau seniai būčiau užvertęs Taip ir neįvykusio atėjimo bylą ir parašęs — „ištirta“.

Tačiau tai buvo ne viskas, nors gali pasirodyti ir neįtikėtina. Ar bus gi kada nors galas „stebuklams“?

Man buvo baisiai gaila, kad per daugybę metų milijonai žmonių nieko nežinojo ir vis dar tikėjosi sulauksią Viešpaties rankos, kuri išgelbės nuo vargų ir kančių naštos.

164