VIENA KAIMENĖ IR VIENAS GANYTOJAS

224

Pasaulinė visų Žemės tautų sandrauga privalo ginti žmogaus teises.

Beveik prieš šimtą metų Bahá’u’lláh siuntė žemiškiesiems valdovams tokius žodžius:

„Vienykitės, o žemiškieji karaliai, nes tik tada nurims nesutarimų audra tarp Jūsų, ir jūsų tautos įgis ramybę…“¹

Kita proga Jis rašė, kaip pasiekti visuotinę taiką ir ramybę:

„Turi ateiti laikas, kai visi supras, kad būtina sušaukti didįjį, visa apimantį žmonių susirinkimą. Žemės karaliai ir valdovai turi atvykti į šį susirinkimą ir diskusijose… padėti Didžiosios Taikos tarp žmonių pamatą. Tokia taika pareikalaus Didžiųjų valstybių susitaikymo vardan Žemės tautų ramybės“.²

Apie valdytojų nesirūpinimo Dievo Sūnų gerove žemėje pasekmes pasakojama šios knygos VI dalyje.

Kiekvienu Savo raštų žodžiu Bahá’u’lláh kloja pasaulio vienijimosi pamatus tam, kad išsipildytų Šventųjų Knygų pranašystės ir žmonija galėtų džiaugtis „vieno Ganytojo ir vienos kaimenės“ laikais, pažadėtaisiais taikos Žemėje laikais.

Bahá’u’lláh skelbia, kad žmonija gali taikiu būdu „pasiekti“ tos didžios vienijimosi dienos atėjimo. Jeigu žmonija to nepadarys, tai aplinkybės vis klupdys ją ir klupdys ant kelių, kol ji nepasirinks teisingo kelio. Bahá’u’lláh parodė, kur yra vieningo pasaulio sukūrimo kelias, bet už tai, ar jį pasieks, atsako pati žmonija.

Bahá’u’lláh pažymėjo, kad būtina sudaryti visos planetos aukščiausiąjį valdymo organą, kuris rūpintųsi užtikrinti ir palaikyti visų žmonių gerovę. Jis turėtų ginti tiek dideles, tiek ir mažas tautas ir garantuoti kiekvienos atskiros asmenybės teises.

Savo kreipimęsi į žemiškuosius karalius ir valdytojus, kurį pasiuntė JAV prezidentui ir Vakarų šalių vyriausybių vadovams, Ba225há’u’lláh įspėjo juos apie pragaištingas atsisakymo sukurti tokią struktūrą pasekmes. Be jos, rašė Jis, nelaimės viena po kitos lankys pasaulį.

Šitą pasaulinę organizaciją, kokią ją matė Bahá’u’lláh, turi sudaryti pasaulinis parlamentas, kurį laisvai išrinktų visos Žemės tautos, pasaulinė sostinė, tarptautinis policijos korpusas, pasaulinis tribunolas arba teismas.

Tokia pasaulinė tautų sąjunga neturi ginti vien tik Vakarų ar Rytų interesus. Niekas joje neturės privilegijų — nei baltieji, nei juodieji, nei turtingieji, nei beturčiai. Joje nebus teikiama pirmenybės pagoniui ar judėjui. Šitas pasaulinis susirinkimas turės tik vieną tikslą: gerovė visai žmonių visuomenei, teisės ir privilegijos kiekvienam žmogui atskirai.

Bahá’u’lláh numatė ne tik tokio pasaulinio organo būtinybę, bet ir pasiūlė jo struktūrą, įstatymus ir organizavimo principus.

Tokia pasaulinė organizacija turės nustatyti vieną matų ir svorio sistemą, taip pat vieną piniginį vienetą. Ji turės prižiūrėti, kaip naudojami pasaulio gamtiniai ištekliai ir reguliuoti pasaulinę rinką, kad daugiau nebūtų skriaudžiamos „neturtingosios“ šalys.

Šita organizacija padėtų išvengti turto ir skurdo kraštutinumų, žinoma, nepanaikindama natūralių ir pagrįstų skirtumų, kurie atsiranda dėl talento ir iniciatyvos.

Ji harmonizuotų darbo ir kapitalo santykius, gindama abiejų pusių naudai, ir verslininko, ir darbininko teises.

Ji padėtų išplisti pagalbinei pasaulinei kalbai.

Vienu žodžiu, ji imtųsi visų priemonių, kad būtų sukurta taiki, pažangi, klestinti, orientuota į dvasines vertybes visos žmonijos šeima. Tai būtų tautų šeima, išpranašauta Mozės, Kristaus ir visų praeities Pranašų, „vieno Ganytojo ir vienos kaimenės“ laikai.

Tai paskutinis vaisius, kurį aš nuskyniau nuo Bahá’u’lláh medžio. Jis aplipęs ir kitais vaisiais, iš kurių galima spręsti apie Jį.

Kristus pasakė:

„Sergėkitės netikrų pranašų… Jūs pažinsite juos iš vaisių…

226

Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų… Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“.³

Šitie vaisiai — tik mažytė dalelė gausaus Bahá’u’lláh Tikėjimo derliaus, bet ir jų pakanka, kad jūs galėtumėte spręsti apie Jo Mokymo dvasią. Ir pats Bahá’u’lláh (didžiausioje Jo knygoje, kuri susideda iš Jo Įsakymų ir svarbiausiųjų paslapčių) vadina šitą Mokymą Savo „medžio“ vaisiais.⁴

Iš tų vaisių, laikydamiesi Kristaus nurodymo, jūs patys galite nuspręsti, ar Bahá’u’lláh buvo tikras Pranašas, ar ne.

Štai šitaip, po daugelio tyrinėjimų ir paieškų metų, aš užbaigiau Taip ir neįvykusio atėjimo bylą. Surinkti paskutiniai liudijimai, ir dabar visa tai galima atiduoti visuomenės teismui. Aš baigiau savo darbą.

Vėliau, kai geriau ištyriau Bahá’u’lláh Tikėjimą, suvokiau, kad jame daug daugiau reikšmės teikiama logikai ir protui nei pranašysčių išsipildymui. Ir vis dėlto labai jau nuostabūs buvo tie įvykiai ir taip tiksliai ir neginčytinai jie atitiko pranašystes, kad būtų mano klaida nepateikti visuomenei tų faktų. Dieną, kai ateis „vieno Ganytojo ir vienos kaimenės“ laikai, bus akivaizdu, kad tos pranašystės išsipildė tiek tiesiogine, tiek ir perkeltine prasme.

Dabar jau jūs spręskite, ar pasisekė man atskleisti tą šimtmečio senumo paslaptį. Tai jūsų reikalas. Aš gi turiu savo problemą. Sunkiausia žmogui — pasirinkti. Bet kiekvienas nors kartą gyvenime turi tai padaryti.

Aš tai pavadinau — „Iššūkiu“.

227