TREČIASIS VAISIUS: RELIGIJA

196

Bahá’u’lláh rašė:

„O pasaulio žmonės! Religiją Viešpats davė vardan meilės ir vienybės, nedarykite iš jos nesutarimų ir neapykantos priežasties… Tik per vieną šitą žodį įvairūs tikėjimai, egzistuojantys pasaulyje, nušvis tikros vienybės šviesa“.¹

Bahá’u’lláh moko: kadangi Dievas yra vienas, tai ir religija turi būti tik viena. Visi didieji Pranašai^* skelbė tą vieną religiją. Nėra, sako Bahá’u’lláh, išsigelbėjimo tik induistui, judėjui, zoroastriečiui, budistui, krikščioniui, musulmonui ar bahajui.

Bahajų Mokymas — ne sekta, o savarankiška religija. Žinomas istorikas Arnoldas Toynbee’as atsakydamas į klausimą apie Bahá’u’lláh Tikėjimą, pasakė: „Mano nuomonė tokia: 1. Bahajų Tikėjimas — be abejo, religija. 2. Bahajų Tikėjimas — tai savarankiška religija. Ji stovi šalia islamo, krikščionybės ir kitų žinomų pasaulinių religijų. Ji nėra kokio nors tikėjimo sekta; tai atskira religija, ir jos statusas toks pat, kaip ir kitų pripažintų religijų. Tokią savo nuomonę grindžiu tiek savo paties bahajų religijos tyrinėjimais, tiek ir pažintimi su jos išpažinėjais“.²

Visi šie šventi ir tyri tikėjimai yra vienos nekintamos Viešpaties religijos, gyvuojančios per amžius, dalys. Nė viena atskira religija nėra išskirtinė ir nė viena nėra galutinė Visagalio Viešpaties siunčiamos tiesos dalis.

Kiekviena religija teisinga, nuostabi ir reikšminga. Tai Viešpaties Laiškas tam laikui, kada ji pasirodė. Tai yra vienintelė tiesa tam konkrečiam laikotarpiui, bet nėra galutinė tiesa. Ji tėra tik dalis vienos, didžios, nuolat besivystančios, nepraeinančios Dievo religijos, ir neturi ji nei pradžios, nei pabaigos.

197

Ir nors Dievo Žodis (Šventoji Dvasia) viena, Nešančių tą Žodį (Skelbėjų) — daugybė. Tai ta pati šviesa, kuri įžiebta daugelyje žibintų.

Visose didžiosiose pasaulinėse religijose galima rasti vieną auksinę taisyklę:

Induizmas: Iš tikros teisybės su svetimu reikia elgtis taip, kaip ir su savu.

Judaizmas: Nedaryk kaimynui to, ko nenorėtum, kad jis tau padarytų.

Zoroastrizmas: Kaip pasielgsi tu, taip ir su tavim bus pasielgta.

Krikščionybė: Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.

Islamas: Nesielk su savo broliu taip, kaip jam nepatinka.

Bahajų Tikėjimas: Jeigu ieškai širdingumo, tai nesirūpink tuo, kas tau gera, bet stenkis daryti tai, kas gera tavo artimui. Jeigu ieškai tiesos, duok kitiems tai, ką ir sau imtum.

Bahá’u’lláh Mokymas religiją lygina su augančiu augalu. Štai kaip apie tai rašo daktaras Esslemontas, šio Mokymo tyrimams paskyręs daug metų: „Dievo religija viena, ir visi Pranašai to mokė, tačiau ji nėra sustingusi ar negyva, ji gyvena ir nuolat vystosi. Į Mozės mokymą mes žiūrime kaip į pumpurą, į Kristaus mokymą — kaip į žiedą, o į Bahá’u’lláh — kaip į vaisių. Kaip žiedas nenužudo pumpuro, taip ir vaisius nežudo žiedo. Jie ne žudo, bet pavirsta vienas kitu. Pumpuro žvyneliai turi nukristi, kad žiedas galėtų išsiskleisti, o žiedlapiai turi nubyrėti, kad išaugtų ir subręstų vaisius. Ar galima galvoti, kad žvyneliai ir žiedlapiai nereikalingi tik dėl to, kad jie nubyrėjo? Ne, abu jie reikalingi ir būtini kiekvienas savam laikui: be jų negali būti vaisių. Taip pat yra ir su įvairiais pranašų mokymais: jų išorinė forma kinta, bet kiekvienas naujas Apreiškimas yra pirmesniojo įvykdymas. Tarp jų nėra neatitikimo, jie egzistuoja ne skyrium vienas nuo kito — jie yra Vienos Religijos, kuri iš pradžių buvo apreikšta sėklos pavidalu, vėliau pumpuro ir žiedo, o dabar įžengia į brendimo stadiją, įvairios raidos stadijos“.³

198

Vadinasi, vieno žingsnio didybė neužgožia kito didybės: nė vienas žingsnis nėra išskirtinis. Nė viena stadija nėra paskutinė, netgi „vaisiaus“ stadija. „Vaisius“ — tai įsikūnijimas. Tai tam tikro ciklo pabaiga, juk šitas „vaisius“ duos dar vieno didžio ciklo „sėklą“. Religija, duota Viešpaties, pastovi ir begalinė, ji panaši į amžinąjį lietų, nenustojantį teikti žmonijai gyvybę nešančios drėgmės.

Tą vienybę ir laipsnišką tiesos atskleidimą galima pastebėti ir Biblijoje. Mozė, žinodamas, kad Jo sekėjai nepajėgs suvokti viso Jo mokymo, pasakė:

„Viešpats, tavo Dievas, pažadins tau iš tavo giminės ir iš tavo brolių pranašą kaip mane; jo tu klausysi…“⁴

Taip buvo išpranašautas Kristaus atėjimas. Ir Kristus savo metu priminė amžininkams tuos Mozės žodžius:

„Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane“.⁵

Paskui, bardamas juos už aklumą, Kristus tarė:

„Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“⁶

Pagaliau, beveik kartodamas Mozės žodžius, Kristus kreipėsi į savo sekėjus. Kristus žinojo, kad Jo mokiniams sunku suprasti visą Jo mokymo esmę. Jį ne kartą apimdavo nusivylimas, kad mokiniai negali suprasti Jo žodžių. Ir jis pažadėjo, kad ateis kitas, kuris išaiškins žmonijai paslėptas tiesas. Jis pasakė:

„Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti. Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę“.⁷

Taip buvo išpranašautas naujo Mesijo atėjimas. Kai pasirodė Bahá’u’lláh, Jis priminė savo amžininkams tuos Kristaus žodžius:

„Nejaugi jūs negirdėjote Jėzaus, Dievo Dvasios, žodžio… Jis sakė: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę…“⁸

199

Ir Bahá’u’lláh priekaištavo jiems už aklumą:

„Tai kodėl tada jums nepavyko… priartėti prie Jo?.. Ir vis dėlto… jūs atsisakėte atgręžti savo veidus į Jį“.⁹

Bahá’u’lláh pasiuntė specialius laiškus Krikščionių bažnyčios vadovams. Tuos laiškus galima tyrinėti. Jis ragino Savo adresatus kreipti savo ganomuosius į šventąją pievą. Juose buvo ir tokie žodžiai:

„Ateikite, žmonės… Negaiškite nė minutės!“¹⁰

Bahá’u’lláh skelbia:

„Iš tiesų sakau jums tai, kas menkina aukštą Religijos padėtį, skatina neteisiųjų piktenybes“.¹¹

Bahá’u’lláh ragina visų religijų tikinčiuosius laikytis Kristaus priesakų, kuriuos Jis davė garsiajame Pamoksle:

„Apreiškite tai, ką skelbė Kalno Pamokslininkas, ir… būkite teisingi savo darbuose“.¹²

Apie Religijos ir visų Pranašų vienybę Bahá’u’lláh aiškina visuose Savo darbuose. Jis rašo:

„Tvirtai žinok, kad visų Viešpaties Pranašų esmė yra viena. Jų vienybė absoliuti. Viešpats Kūrėjas apreiškė: „Nėra jokio skirtumo tarp Mano Pasiuntinių. Visi jie turi vieną Tikslą ir vieną Paslaptį. Vieną vertinti labiau už kitą, aukštinti vieną labiau už kitą — negalima. Kiekvienas tikras Pranašas Savo Žinią laikė esant tapačia pirmesniojo Pranašo Apreiškimui. Todėl, jeigu kas, nesupratęs šitos tiesos, ir leidžiasi į tuščias ir netinkamas kalbas, tai tie, kurių regėjimas neaptemęs ir protas neatbukęs, tegu neleidžia, kad tokios tuščios kalbos drumstų jų tikėjimą“.¹³

Bahá’u’lláh kreipiasi į skirtingų tikėjimų tautas tokiais žodžiais:

„Palaiminti tie, kurie tvirtai laikosi užuojautos ir gerumo kelio ir atmeta neapykantos kelią“.¹⁴

200

Didžiausia religijos tragedija, sako mums Bahá’u’lláh, yra ta, kad žmonija atsimena Pasiuntinį, bet užmiršta Laišką. Sainte Beuve sakė prancūzams, kad jie liks sektantais dar daugelį metų po to, kai nustos buvę krikščionimis. Juos labiau domina šviestuvas, o ne pati šviesa.

Visi Pranašai — veidrodžiai, kuriuose atsispindi Dievo Tiesos saulės šviesa. Veidrodis nėra tiesa. Tiesa — tai jo atspindima šviesa. Kristus pabrėžė tai, sakydamas, kad žmonės turi tikėti Dievą, o ne Jį, Jėzų. Jis sakė:

„Kas mane tiki, tiki ne mane, bet tą, kuris mane pasiuntė“.¹⁵

Apie visus pasaulinių religijų įkūrėjus Bahá’u’lláh kalba su didele meile ir pasigėrėjimu, vartodamas pačius gražiausius žodžius. Jis ragina Savo sekėjus elgtis su visų tikėjimų žmonėmis draugiškai ir maloniai. Jis primena:

„Jūs — lapai vieno medžio ir lašai to paties vandenyno“.

Pavri savo knygoje „Ateinantis Pasaulio Mokytojas“ rašo: „Bahajai turi vieną puikų bruožą: jie teikia didelę reikšmę visų religijų brolybei; brolybei, kuri įgyvendinama tik padedant Mokytojui, panašiam ir į dievus, ir į žmones“.

Bahá’u’lláh ragina Savo sekėjus gyventi vardan visų žmonių gerovės ir laimės, nesvarbu kokio jie tikėjimo ir kokios tautybės. Tiems, kurie Juo seks, Jis pažada:

„Rūpinkitės gerove ir ramybe visų žmonių sūnų. Kreipkite savo valią ir protą visoms žemės gentims ir tautoms šviesti, kad juos skiriantys nesutarimai Didingojo Vardo (Viešpaties — aut.) valia būtų pašalinti nuo Žemės veido, ir visi žmonės taptų vienos Tvarkos šalininkais ir vieno Miesto gyventojais.

Apšvieskite savo širdis, neleiskite, kad neapykantos erškėčiai ir pykčio usnys išniekintų jas. Jūs gyvenate viename pasaulyje ir sukurti esate vienos Valios pasireiškimu. Palaimintas, kas gyvena su visais žmonėmis tikra gerumo ir meilės dvasia“.¹⁶

Tai dar vienas vaisius, iš kurio jūs galite spręsti apie Bahá’u’lláh medį ir vertinti Jo gyvenimą.