MĮSLINGAS PLIŪPSNIS

Norėdamas patikrinti savo teorinius išvedžiojimus, aš gana ilgam laikui atidėjau į šalį Šventąjį Raštą. Mane suintrigavo tas faktas, kad apie 1844 metus pasireiškė tam tikras kūrybinis proveržis, kuris, be abejonės, ir „apšvietė“ „paslėptą tamsoje“. Dešimtmečio pradžioje ėmė reikštis visiškai nauja išradybos ir atradimų dvasia — 52tą pribloškiantį faktą aš atradau studijuodamas to meto pasaulio istoriją. O sero Lawrence’o Braggo sudarytas grafikas, kuriuo mes jau kartą rėmėmės, pasirodė tikrai tikslus. Aš taip pat susipažinau su pranešimu, kurį 1844 metais pateikė vienas JAV patentų biuro tarnautojas ir kuriame tas tarnautojas konstatuoja, kad, jo manymu, visi vertingieji atradimai jau padaryti, todėl Patentų biurą galima būtų ir uždaryti. Tačiau kaip tik nuo to momento Patentų biuras tapo verste užverstas naujausiais atradimais ir išradimais. Netgi pati paviršutiniškiausia apžvalga patvirtina Braggo grafiko teisingumą ir parodo, kad po 1844 metų ėmė kurtis tiesiog naujas pasaulis.

Štai kai kurie tuo metu padaryti didieji žingsniai pirmyn:

1. Įvyko I Moterų teisių kongresas.

2. Įvyko pirmasis pasaulinio švietimo kongresas.

3. Žengti pirmieji žingsniai siekiant uždrausti vaikų darbą.

4. Pasirašyta deklaracija dėl vergų darbo uždraudimo JAV.

5. Smarkiai pažengta medicinos, muzikos, literatūros ir dailės srityse.

O štai tik maža dalelė iš atradimų ir išradimų, padarytų toje epochoje, lavinos: 1844 — telegrafas, gumos vulkanizavimas; 1845 — revolverinės staklės; 1846 — rotacinės spausdinimo staklės; 1854 — liftas; 1855 — dujų degiklis; 1858 — telegrafo kabelis nutiesiamas Atlanto vandenyno dugnu; 1867 — rašomoji mašinėlė, dinamitas; 1869 — pneumatiniai stabdžiai; 1876 — telefonas; 1877 — vidaus degimo variklis; 1878 — kaitinimo lempa; 1879 — lankinė lempa; 1880 — separatorius; 1884 — automatinis plunksnakotis, tramvajus, kasos aparatas; 1885 — automobilis, linotipas; 1888 — fotojuosta, dagerotipas; 1891 — šarvinė plokštė; 1892 — dyzelinis variklis; 1893 — kinematografas, kokso krosnis; 1899 — bevielis telegrafas; 1903 — lėktuvas.

Daug naujovių, turinčių ilgalaikę perspektyvą, buvo įgyvendinta termodinamikos, garo variklių teorijos, elektromagnetizmo, elektros variklių teorijos, apšvietimo dujomis ir elektra, greitaeigės spaudos, litografijos, rentgeno spindulių taikymo, antiseptinės chirurgijos, nuskausminimo, laivų statybos, kanalų ir geležinkelių statybos srityse.

53

Gerokai pažengė bakteriologija ir medicina, kur darbavosi tokie žmonės, kaip Listeris, Kochas, Pasteuras. Metalurgijos srityje pirmuoju smuiku griežė Sorby Anglijoje ir Černovas Rusijoje. Iškilo visa plejada genialių kompozitorių, kurių ryškiausi buvo Chopinas, Schubertas, Čaikovskis. Literatūros baruose pasirodė tokios pavardės, kaip Emersonas, Tolstojus, Fitzgeraldas, Tennysonas, Lowellas, Whitmanas, Jamesas, Dickensas, Thoreau, Dostojevskis ir daugelis kitų.

Pradedant nuo 1844 metų ir iki mūsų dienų išradimų ir gėrybių, praturtinusių žmonių gyvenimą ir smarkiai padidinusių žmonijos pasiekimus, kiekis nuolat didėjo: tai ir avialinijos, ir aparatai su reaktyviniais varikliais (lėktuvai, laivai, povandeniniai laivai), aptakių formų traukiniai ekspresai, prabangūs jūriniai laineriai, oro kondicionavimas, radijas, televizija, elektronika, antibiotikai, stebuklingai veikiantys vaistai, kovinės raketos, raketų paleidimas į Mėnulį, branduolinės fizikos stebuklai.

Begalinė stebuklų srovė nesibaigia. Pasikeitė net pats gyvenimo įsivaizdavimas. Laikraščiai, žurnalai, knygos, radijas, televizija, telefonas, telegrafas, mokyklos, švietimas, kelionės — visa tai gerokai praplėtė žmonių pažinumą ir informuotumą.

Argi ne tuos įvykius matė Danielius laikų pabaigoje? Tame skyriuje, kur jis mini (1), kad ateis Mykolas, Panašus į Dievą (2), 1844 metais, (3) kai nuo Knygos bus nuplėštas antspaudas, Danielius pranašauja: „…ir žinojimas padaugės“¹.

Šventajame Rašte aiškiai žadama, kad kai visa tai įvyks, nuo „Knygos bus nuplėštas antspaudas“. Šitą nepaprastą įvykį išpranašavo ir Izaijas, ir Danielius, ir Jonas (Apreiškimo knyga).

Viename skyriuje Izaijas sako, kad (1) Knyga užantspauduota, ir pranašauja, kad (2) paskutinėmis dienomis Knyga bus atverta:

1. Apie užantspaudavimą: „Visi regėjimai bus jums kaip žodžiai antspaudais užženklintos knygos, kurią padavęs mokančiam skaityti sako: Skaityk tai; jis gi atsako: — Negaliu, nes ji užženklinta“²;

54

2. Apie antspaudo nuplėšimą: „Tą dieną kurtiniai girdės knygos žodžius ir iš tamsybės ir sutemos aklųjų akys regės… Tuomet tie, kurie klydo dvasia, įsigis išmanymo ir murmėtojai išmoks įstatymo“³.

Danieliaus Knygoje tos pačios dvi pranašystės: (1) kad Knygos bus užantspauduotos iki laikų pabaigos ir (2) kad jos bus atskleistos ir paaiškintos paskutiniąją dieną:

1. Apie užantspaudavimą: „…Eik, Danieliau, nes tie žodžiai yra užrakinti ir užantspauduoti iki paskirtam laikui“⁴.

2. Apie antspaudo nuėmimą: „…iki buvo pastatyti sostai ir Ilgaamžis atsisėdo. …tūkstančių tūkstančiai tarnavo Jam ir dešimtis tūkstančių kartų stovėjo prie Jo, teismas atsisėdo, ir knygos buvo atskleistos“⁵.

Šitą paskutinįjį pažadą duoda Danielius tame pačiame skyriuje, kur jis kalba, kad „dangaus debesyse ėjo lyg ir Žmogaus Sūnus“.

Apreiškimo knyga, atrodo, visiškai išaiškina šitą klausimą. Jos pagrindinė tema — antrasis Kristaus atėjimas. Apreiškime tiesiai sakoma, kad Knygos, užantspauduotos iki laikų pabaigos, Jam atėjus bus atskleistos ir daugiau niekad nebebus užantspauduojamos:

„Jis sako man: „Neslėpk pranašiškų šios knygos žodžių, nes laikas trumpas“⁶.

Apreiškime, kaip ir Danieliaus knygoje, pakartojamas tas pats regėjimas Žmogaus Sūnaus (Kristaus), ateinančio po to, kai Knygos buvo atskleistos:

„…štai baltas debesis, o ant debesies sėdėjo panašus į Žmogaus Sūnų…“⁷

Kitoje Apreiškimo knygos vietoje Mesijas aprašomas taip:

„Jis apsirengęs krauju permirkusiu drabužiu ir Jo vardas, — Dievo Žodis“⁸.

55

Apreiškime sakoma, kad Avinėlis, kuris ateis paskutiniąją dieną ir yra tas, kuris:

„Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus…“⁹

Aš pajutau, kad pagaliau radau atsakymus į šiuos mane kankinusius klausimus: kodėl domėjimasis Kristaus grįžimu sunyko po Jo nukryžiavimo? Kodėl tas susidomėjimas tiesiog plykstelėjo 1844 metais?

Matyt, kažkas ypatinga ir keista įvyko pasaulyje po 1844 metų. Mano užduotis — išsiaiškinti, kas tai buvo ir kaip tai susiję su Taip ir neįvykusio atėjimo byla.

Ar iš tikrųjų Kristus atėjo antrą kartą? Jeigu taip — tai kur Jis? Kaip mes galėjome Jo nepastebėti? Ar nebuvo taip, kad mes pakartojome tą pačią klaidą, kaip ir mokytieji vyrai per pirmąjį Jo atėjimą? Gal kartais ir mes bandėme perskaityti „užantspauduotas Knygas“ nesuprasdami to, kas jose pažadėta?

Kaip ir pranašas Danielius, aš irgi jaučiu nepasitenkinimą. Man reikėjo kur kas visapusiškesnės informacijos. Tai, ką man pavyko išsiaiškinti, žinoma, atrodė labai įdomu, bet toli gražu nepakankama. Aš norėjau ištirti bylą iki galo. Iš esmės aš norėjau gauti atsakymą į klausimą, kurį Danielius uždavė Dievui:

„…kas gi bus paskui?“