GYVYBĖS MEDIS

189

Kristus sakė, kad Tas, Kuris ateis Jo vardu laikų pabaigoje, bus „Tiesos Dvasia“:

„… jus ji ves į tiesos pilnatvę“.¹

Kitoje vietoje Jis sako:

„… išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums sakęs“.²

Ir dar:

„… ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“.³

Aš buvau pasiryžęs prisikapstyti prie tiesos, paslėptos po išorine Kristaus žodžių simbolika, juo labiau, kad kitoje vietoje parašyta:

„… pats žodis, kurį aš kalbėjau, nuteis jį paskutiniąją dieną“.⁴

Bahá’u’lláh raštai, kaip aš nustačiau, sudarė šimtą tomų. Šioje knygoje aš tegaliu paminėti labai menką dalelytę to, ko Jis mokė, ir tai labai glaustai. Juk tai tas pat, lyg norėtum šaukšteliu išsemti jūrą.

Mokslininkas Charlesas Baudouinas savo knygoje „Dabarties tyrinėjimai“, aprašydamas Bahá’u’lláh Mokymą^*, pažymi, kad „šiame etikos kodekse dominuoja meilės įsakymas, kurio mokė Jėzus ir visi pranašai. Nors šitas įsakymas gyvenime buvo aiškinamas įvairių įvairiausiai, tik Bahá’u’lláh aiškinimas iš tikrųjų yra pats įvairiapusiškiausias, labiausiai sudvasintas ir labiausiai tinkantis šiuolaikinio mąstymo žmogui…“⁵

Buvęs Čekoslovakijos prezidentas Eduardas Benesas taip atsiliepė apie Bahá’u’lláh Mokymą: „Bahajų Tikėjimas, be abejonės, yra viena didžiausių moralinių ir socialinių jėgų dabartiniame pasaulyje“.⁶ Benesas taip pat rašė: „Bahá’u’lláh Mokymas — vie190na iš tų dvasinių jėgų, kurių šiandien būtinai reikia, kad dvasingumas įveiktų sudaiktėjimą… Bahajų Mokymas — tai vienas galingiausių būdų, kad pagaliau laimėtų dvasia ir žmoniškumas“.⁷

Garsus mokslininkas, šviesos muzikos išradėjas, daktaras Glennas A. Shookas, kadaise vadovavęs Wheatono koledžo Nortone, Massachusettso valstijoje, fizikos fakultetui, šitaip įvertino Bahá’u’lláh Mokymą: „Tai galinga žinių upė. Ji patraukli tiek mokslininkui, tiek ir paprastam žmogui. Bahajų Mokymas yra pasirengęs atsakyti į bet kokį dabarties iššūkį ir pasiūlyti protingą ir argumentuotą sprendimą. Tas Mokymas tapo man neįkainojamu atradimu kaip mokslininkui, o kaip paprastam žmogui jis suteikė man paguodą ir praturtino“.⁸

Rumunijos karalienė Marija Kanados laikraštyje „Daily Star of Toronto“, išėjusiame 1926 m. kovo 4 d., kvietė: „Jeigu jūs kada nors sutiksite Bahá’u’lláh (arba Jo sūnaus) vardą, nenumeskite į šalį to, ką Jie parašė. Nuodugniai išstudijuokite Jų knygas, kad Jų nuostabūs, nešantys taiką ir kuriantys meilę žodžiai ir pamokymai smigtų į jūsų širdis taip, kaip jie įsmigo į manąją“.⁹

Praėjus aštuoneriems metams ji pažymėjo: „Tos knygos nepaprastai sutvirtino mane, ir dabar aš jau galiu ramiai numirti bet kurią dieną, nes esu pilna vilties… Bahá’u’lláh Mokymas teikia ramybę ir supratimą… Jis pripažįsta visus didžiuosius pirmiau buvusius Pranašus, jis neatmeta nė vieno tikėjimo ir laiko visas duris atdaras… Tiems, kurie ieško tiesos, Tėvo žodžiai yra tarsi ištroškusiam šaltinis vidury dykumos“.¹⁰

O štai Bahá’u’lláh žodžiai, kurie, man rodos, atspindi viso Jo Mokymo dvasią:

„O žmonių sūnūs! Pats svarbiausias tikslas, kuris atgaivina Dievo Tikėjimą ir Dievo Religiją, yra paisyti visos žmonių giminės interesų, siekti vienybės ir puoselėti meilės ir draugystės dvasią tarp žmonių“.¹¹

191

Nuo šito pradinio taško aš ir pradėjau sistemingus Bahá’u’lláh medžio vaisių tyrimus, kad nustatyčiau, ar Jis tikras Pranašas, ar ne?

Aš ieškojau Bahá’u’lláh žodžių apie tai, kas, mano nuomone, labiausiai rūpi tiek man, tiek ir bet kuriam kitam žmogui. Tai temos, kurios, manau, yra labai svarbios kiekvieno gyvenime:

1. Namai ir šeima.

2. Tėvynė.

3. Religija.

4. Pats žmogus.

Taigi pirmas vaisius, kurį nutariau patikrinti, buvo požiūris į namus ir šeimą.