DABAR GYVENANTIEMS NELEMTA PERSKAITYTI

Bet štai kas nuliūdino. Jeigu man pasisekė surasti tą kelrodę giją, kodėl to niekas nepadarė iki 1844 metų? Juk jie turėjo beveik du tūkstančius metų tyrinėjimams.

Bet čia aš prisiminiau tokias eiles:

48

„Dievo žibintas — saulė — toli.

Ja Žemės žmonės gyvi.

Bet šviečia jis — kaip gaila, deja! —

Akliesiems jųjų mieste“.

Ar tai nebuvo atsakymas į mano klausimą? Ar galimas daiktas, kad beveik du tūkstančius metų tiesa apie Kristaus sugrįžimą būtų buvusi paslėpta nuo Rašto tyrinėtojų? Jeigu taip, tai ne Kristus kaltas, kad žmonės tokie abejingi. Mano atliktas tyrimas parodė, kad Jis daug kartų įspėjo žmones: „Budėkite!“ Jis kalbėjo:

„Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“¹.

„Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas“².

„…Taigi budėkite; nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas… kad netikėtai sugrįžęs nerastų jūsų miegančių“³.

„…jei šeimininkas žinotų, kurią valandą ateis vagis, jis neleistų jam įsilaužti į savo namus. Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“⁴.

Tai tik keletas Kristaus įspėjimų, kad Jis užklups žmones netikėtai, jeigu laukiant Jo atėjimo jiems neatsivers dvasios akys. Jėzus įspėjo ne tik savo mokinius, bet per juos ir visą žmonių giminę:

„Ką sakau jums, sakau ir visiems: budėkite!“⁵

Man buvo įdomu sužinoti, kodėl domėjimasis Kristaus sugrįžimu sumenko praėjus keletui amžių po Jo nukryžiavimo, o nepaprastai padidėjo tik XIX amžiuje. Aš kruopščiai išnagrinėjau tą klausimą ir suradau galimą atsakymą. Priežastį, dėl ko domėjimasis antruoju atėjimu sumenko ir vėl atgimė, aiškina pats Raštas. Apie tai tiesiai kalbama tiek Senajame, tiek ir Naujajame Testamente. Ir viename, ir kitame sakoma, kad iki laikų pabaigos niekas negalės perskaityti ir suprasti tų pranašysčių, nes „Knygos buvo užantspauduotos“.

49

Tad štai kaip viskas paprasta. Apie tą tiesą kalbėjo pranašai Izaijas ir Danielius, apaštalai Petras ir Povilas. Knygos bus užantspauduotos iki paskutinių dienų, o kai laikas ateis, nuo jų bus nuplėštas antspaudas.

Aš jau minėjau, kad laikų pabaiga bus 1844 metais, todėl galiu pasakyti dar aiškiau: iki 1844 metų Šventojo Rašto niekas negalėjo suprasti ir tik po 1844 metų pasidarė įmanoma suvokti jo prasmę.

Danielius, kaip jau esame patyrę, nepaprastai tiksliai išpranašavo tiek pirmąjį, tiek ir antrąjį Kristaus atėjimą. Jis išpranašavo, kad Mesijas bus nuplaktas (nukryžiuotas), sulaukęs daugiau kaip trisdešimties metų amžiaus, ir kad ta pati Žmogaus Sūnaus Dvasia sugrįš į Žemę 1844 metais. Ir vis dėlto iki 1844 metų niekas negalėjo suprasti tų pranašysčių prasmės. Ji buvo paslėpta net nuo paties Danieliaus. Bet kodėl?

Danielius, be abejo, kreipėsi į Dievą prašydamas paaiškinti jo stebuklingo regėjimo prasmę. Jis prašė Dievą atskleisti, ką jis reiškia, bet gavo gana šiurkštų atsakymą:

„Tu gi, Danieliau, užrakink žodžius ir padėk antspaudą ant knygos iki paskirtam laikui…“⁶

Tame Danieliaus knygos (12:7) skyriuje yra ir kita nuoroda į 1844 (1260) metus, kai jis kalba apie tą datą kaip apie laiką, kada „…visa tai atsitiks“.

Danielius nesitenkino įsakymu „užantspauduoti Knygą“. Jis spyrėsi, kad Dievas atskleistų stebuklingo regėjimo prasmę. Pats jis štai ką sako:

„Aš tai girdėjau, bet nesupratau. Aš tariau: „Mano Viešpatie, kas bus paskui?“⁷

Šį kartą jam tiesiai, nedviprasmiškai atsakyta:

„…Eik, Danieliau, nes tie žodžiai užrakinti ir užantspauduoti iki paskirtam laikui“⁸.

50

Prasmė, atrodo, aiški: niekam nebus leista suvokti Knygos pranašysčių iki laikų pabaigos, kai sugrįš Žmogaus Sūnus (Kristus).

Tokį požiūrį paremia ir Izaijas:

„Visi regėjimai bus jums kaip žodžiai antspaudais užženklintos knygos…“⁹

Izaijas pasako dar daugiau. Jis skelbia, kad ne tik paprastiems, bet ir apsišvietusiems žmonėms ir net išminčiams nebus leista suvokti Knygos prasmės iki paskutinių dienų. Jo žodžiais tariant, Biblija bus knyga, „…kurią padavęs mokančiam skaityti sako: Skaityk tai; jis gi atsako: — Negaliu, nes ji užženklinta“¹⁰.

Mano ištirti faktai vertė galvoti, kad antspaudus, apie kuriuos kalba Izaijas ir Danielius, Kristus nuims ne pirmojo, o antrojo atėjimo metu. Tai atsitiks tik laikų pabaigoje. Be to, aš radau, kad ir Naujasis Testamentas tai patvirtina. Kaip pasakė Šv. Povilas:

„Tad neteiskite ko nors prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta…“¹¹

Matyt, kai sugrįš Kristus, viskas taps aišku. O iki tol viskas liks paslėpta. Panašų įspėjimą nesiaiškinti pranašysčių savo menku protu, iki Jis sugrįš, Kristaus sekėjams paliko ir apaštalas Petras:

„…Jūs gerai darote laikydamiesi Jo tarsi žiburio… žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama“¹².

Petras sakė, kad pranašystės žmonėms skelbiamos vieninteliu būdu ir tik tuo vieninteliu būdu gali būti ir išaiškinamos:

„…nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu“¹³.

Iki to laiko, kol ta Šventoji Dvasia vėl ateis Žmogaus Sūnaus pavidalu laikų pabaigoje, pranašysčių prasmė liks paslaptimi. Taigi nėra abejonių, kad tiesa „paslėpta“ ir „Knygos užantspauduotos“ ir kad niekam nebus suteikta galios jas tinkamai perskaityti iki paskirto laiko.

51

Aš aptikau, kad Kristus niekad nėra sakęs, kad laikų pabaiga arba vieno Piemens ir vienos kaimenės diena ateis Jo valia. Priešingai, Jis paliko mums maldą, kuri skamba kaip pranašystė to, kas bus. Jis sakė:

„…teateinie Tavo karalystė; teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje…“

Aš surinkau daugybę liudijimų, kad Kristus niekad nemėgino „nuplėšti antspaudus“ nuo Knygų pats. Tai Jis paliko ateičiai. Beje, Jis kalbėjo palyginimais, ir Jo žodžiuose buvo slapta prasmė. Jis netgi sakė, kad štai Jis (Kristus) kalba palyginimais, bet ateis laikas, kai grįš Sūnus savo Tėvo šlovėje ir kalbės su jais atvirai. Kristus pasakė:

„Aš jums vis kalbėjau palyginimais; bet ateis valanda, kada be palyginimų imsiu kalbėti ir atvirai apie Tėvą jums skelbsiu“¹⁴.

Šitą pažadą išaiškinti slaptą prasmę Kristus ištaria tame pačiame skyriuje, kur Jis kalba apie Tiesos Dvasios atėjimą, kuri atves Jo sekėjus į visos tiesos pažinimą. Kristus žada, kada ateis šitas „Globėjas“, jis „…išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“¹⁵.

Atrodo, kad tie Kristaus žodžiai tikrai žada, kad savo atėjimo dieną naujasis Mesijas „nuplėš antspaudus nuo Knygų“ ir apšvies „tai, kas tamsoje paslėpta“.

Naują entuziazmo pliūpsnį būtų buvę galima lengvai paaiškinti, jeigu Kristus iš tikrųjų būtų atėjęs 1844 metais.