IEŠKANTIS ŽVILGSNIS

Airių mokslininkas George’as Townshendas, kadaise buvęs Klonferto archidiakonu, konstatuoja, kad kai dabartiniai mąstyto206jai samprotauja apie pasaulinę vyriausybę, visuotinį saugumą, tarptautinę kalbą, tarptautinį teismą ir žmogaus teises, jie paprasčiausiai kartoja temas, kurias gyvu žodžiu Bahá’u’lláh aptarė prieš šimtą metų.

Paskesniuose šios knygos skyriuose išdėstyta tik keletas minčių apie kitus vaisius, mano surinktus nuo gyvo medžio, kurį pasaulyje pasodino Bahá’u’lláh.

„Kiekvienas žmogus privalo pats, nepriklausomai nuo nieko, ieškoti tiesos“.

Bahá’u’lláh ne tik pritaria, bet ir visaip skatina taikyti mokslinius metodus ieškant mūsų problemų sprendimo. Kaip rašo daktaras Esslemontas: „Bahá’u’lláh nereikalavo, kad kas aklai priimtų Jo tvirtinimus ir Jo ženklus. Priešingai, Jis Savo mokymą grindžia įsakmiu raginimu atsisakyti aklo autoritetų garbinimo ir skatina visus atverti akis ir ausis ir spręsti apie viską savo protu, kad kiekvienas savarankiškai pats prieitų prie tiesos. Jis pasisako už įvairiapusius ieškojimus ir kaip svariausius Savo, kaip Pranašo, Misijos įrodymus pateikia Savo kalbas ir rašinius, taip pat ir pokyčius žmonių gyvenime ir charakteriuose, kurie įvyko jų veikiami“.¹

Pats Bahá’u’lláh sakė:

„Į viską žvelkite ieškančiu žvilgsniu“.

Kiekvienas žmogus ieškoti dvasinės tiesos privalo savarankiškai. Ir tik pats žmogus už tai yra atsakingas Visagaliui Viešpačiui. Žmogus gali ir privalo perimti žinias ir kitų patirtį, bet jis neturėtų priimti visko, ką surado kiti, kaip galutinės tiesos, pats nepatikrinęs ir neįsitikinęs.

Apie tai, kad dvasinės tiesos paieškos reikalauja nepaliaujamų pastangų, pasakyta ir Biblijoje. Pakartoto Įstatymo knygoje parašyta:

„Ir kai tenai ieškosi Viešpaties, tavo Dievo, atrasi Jį, jei tačiau ieškosi visa širdimi ir visu tavo sielos sielvartu“.²

Panašiai sako ir Pranašas Jeremijas:

207

„Jūs ieškosite manęs, ir rasite, kai ieškosite manęs visa savo širdimi“.³

Tame Evangelijos pagal Matą skyriuje, kuriame Kristus įspėja saugotis netikrų pranašų ir pamoko, kad „iš jų vaisių pažinsite juos“, Jis liepia Savo mokiniams nuoširdžiai ieškoti:

„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. Kiekvienas,… kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma“.⁴

Bahá’u’lláh (taip pat) yra rašęs:

„Todėl kelkitės ir su širdies džiaugsmu, su dvasios įkaršču, su visa energija, sukaupę visos savo esybės pastangas, stenkitės įgyti Jo buvimo palaimą“.⁵

Bahá’u’lláh, kaip ir Kristus, įspėjo, kad tai bus nelengva, nes „daug pašauktų, bet maža išrinktų“. Jis sakė:

„Tik tada, kai nepaliaujamų ieškojimų, nuoširdaus siekimo, aistringo noro, karšto atsidavimo žibintas įsidegs ieškančiojo širdyje… tada išnyks paklydimo tamsa, išsisklaidys abejonių ir baimės rūkas, o žinojimo ir įsitikinimo šviesa pripildys visą jo esybę“.⁶

Tačiau tiesos ieškojimas, mokė Bahá’u’lláh, nėra vienintelė gyvenimo prasmė. Kai tik surandame tiesą, neturime jos padėti į šalį. Ji turi įsišaknyti mūsų širdyse ir atnešti vaisių mūsų gyvenime, kitaip ji bus bevertė. Bahá’u’lláh linki, kad ateitų:

„Žmogaus išsilaisvinimas iš prietarų ir pamėgdžiojimų, idant Vienybės šviesoje jis galėtų įžvelgti visus Dievo Apreiškimus (Dievo Žinianešius — aut.), įdėmiu žvilgsniu aprėptų visa, kas vyksta“.⁷

Bahá’u’lláh Tikėjimo Mokyme tiesiai sakoma: „Didžiausia Viešpaties dovana žmogui — protas“. Tad žmogus privalo panaudoti jį visą, kad surastų tiesą.

Tai dar vienas Bahá’u’lláh medžio vaisius.