PIRMASIS VAISIUS: NAMAI IR ŠEIMA

Bahá’u’lláh skelbia žmogaus namus ir šeimą esant šventais. Turėti tas brangenybes yra be galo svarbu tam, kad gyvenimas būtų vertingas ir naudingas. Bahá’u’lláh ragina žmoniją gerbti santuokos šventumą.

Savo sekėjams Jis draudžia vienuolišką gyvenimą. Pagal Jo Mokymą mūsų dienomis nepakanka būti geradariu atsiskyrėliu. Gėrį mes turime kurti drauge su kitais. Pilnakraujis šeimyninis gyvenimas, skelbia Bahá’u’lláh, yra visuomenės pamatas. Bahá’u’lláh sako:

„Tuokitės, kad būtų kam tęsti jūsų darbus, kad jūs laikytumėtės mūsų priesakų, smerkiančių neišmintingumą ir liepiančių būti ištikimiems“.¹

Analizuodamas Bahá’u’lláh Mokymą, daktaras J. E. Esslemontas rašė: „Kad ir kokie buvo senieji vienuoliško gyvenimo pateisinimai, Bahá’u’lláh skelbia juos netekus galios; ir iš tikrųjų akivaizdu, kad tokios daugybės garbingų ir dievobaimingų žmonių nusišalinimas nuo bendravimo su panašiais į save, nuo pareigos 192auklėti palikuonis gali privesti žmonių giminę prie dvasinio nuskurdimo“.²

Bahá’u’lláh Mokymas skelbia:

„Bahajų susižadėjimas reiškia visišką abiejų pusių sąjungą ir susitarimą. Abu turi būti labai atsargūs ir turi gerai pažinti vienas kito charakterį. Šitoji amžina sąjunga turi būti sutvirtinta tikra santarve, todėl reikia siekti dvasinio artumo, draugystės ir vienybės. Bahajų santuoka reiškia, kad vyras ir moteris dvasiškai ir fiziškai turi taip susijungti, kad jų sąjunga būtų amžina visuose Dievo pasauliuose ir kad padėtų vienas kitam dvasiškai tobulėti. Tokia yra bahajų santuoka“.³

Bahá’u’lláh sako, jog žmonėms reikia tuoktis dėl to, kad išaugintų tokius vaikus, kurie šlovintų Viešpaties vardą ir tarnautų žmonijai.

Bahá’u’lláh sekėjams buvo duotas toks patarimas dėl jų šeimų ir namų:

„Padarykite savo namus taikos ir ramybės buveine. Būkite svetingi, ir tegu jūsų namų durys būna atdaros ir saviems, ir svetimiems. Sutikite kiekvieną svečią su džiugia šypsena ir padarykite taip, kad kiekvienas jaustųsi tarsi savo namuose.

Savo sąjungos medį nuolat maitinkite meile ir prisirišimu, kad jis visada žaliuotų; ir kai Viešpats atsiųs jums gražių ir mielų vaikučių, skirkite savo gyvenimą jiems auklėti ir mokyti, kad jie galėtų tarnauti žmonijai“.⁴

1911 m. lapkričio 6 d. Paryžiuje Bahá’u’lláh sūnus ‘Abdu’l-Bahá sakė kalbą vienuose namuose. Jis tarė: „Iš tiesų tai bahajų namai“, ir patikino susirinkusiuosius, kad kiekvieną kartą, kai bendruomenėje atsiranda tokie namai, apie juos tuoj pat sužinoma, nes žmonės pajunta iš jų srūvančią meilę ir dvasingumą. Jis pasakė:

„O Viešpaties draugai! Jeigu įtikėsite Dievo žodį ir būsite stiprūs; jeigu laikysitės Bahá’u’lláh priesakų ir slaugysite ligonius; kel193site nupuolusius; rūpinsitės vargšais ir beturčiais; priimsite savo pastogėn elgetas; ginsite pavergtuosius; guosite liūdinčius ir iš visos širdies mylėsite žmonių pasaulį, tai tada, iš tiesų sakau jums, greitai pamatys šitoji susitikimų vieta nuostabų derlių… bet jūs privalote turėti tvirtą pamatą, o jūsų tikslai ir siekiai turi būti aiškiai suprantami kiekvienam bendruomenės nariui.

O tikslai ir siekiai tie turi būti tokie:

1. Rodyti užuojautą ir gerą valią visai žmonijai.

2. Tarnauti visiems žmonėms.

3. Stengtis nukreipti į tiesos kelią ir apšviesti kiekvieną, kuris skendi tamsybėse.

4. Teikti gėrį kiekvienam ir rodyti meilę kiekvienai gyvai sielai.

5. Būti paklusniems Viešpačiui, nuolat Jam melstis, kad su kiekviena diena artėtume prie Viešpaties.

6. Būti sąžiningiems ir nuoširdiems visuose poelgiuose, kad kiekvienas bendruomenės narys būtų žinomas kaip sąžiningumo, meilės, ištikimybės, gerumo, dosnumo ir drąsumo įsikūnijimas. Atsiriboti nuo viso to — reiškia elgtis bedieviškai“.⁵

Namai ir šeima, kurie tai vykdo, pasakė Jis, gali laikyti save ištikimais Bahá’u’lláh mokiniais.

Tai toks vienas iš Bahá’u’lláh medžio vaisių, iš kurio jūs galite spręsti apie Jį.