VISOS VAIVORYKŠTĖS SPALVOS

Visi žmonės — vieno Tėvo, Viešpaties, vaikai, ir visi jie — broliai ir seserys vienoje žmonių šeimoje.

Bahá’u’lláh Tikėjimo išpažinėjams duotas toks priesakas:

„Tad būkite Viešpaties tarnais, visad artimais Jam, būkite Die215vo Sumanymo vykdytojais, tarnaujančiais visos žmonijos gerovei. VISOS žmonijos! Kiekvieno žmonių giminės atstovo gerovei! Neužmirškite to per amžių amžius“.¹

Bahá’u’lláh yra ir taip parašęs:

„Palaimintas, kas brolį savo pagerbia pirmiau už save“.²

Užkariautojas, kad ir koks galingas gyvenime, į kapą žengia elgeta būdamas. Jam telieka tik lopinėlis žemės, kuri priglaudžia jo palaikus. Taip žemei atiduodamas ir bet kuris eilinis karys. Žemė, moko mus Bahá’u’lláh, priklauso Viešpačiui, žmogus būna joje tik trumpą akimirką. Ir didžiausias jo įgijinys, šalia meilės Viešpačiui, yra meilė artimui savo.

Mylėti Viešpatį, pabrėžia Bahá’u’lláh, reiškia savo gyvenimu tarnauti savo artimui. Negalima tarnauti Dievui ir netarnauti žmonėms. Nusigręždami nuo artimo, mes nusigręžiame ir nuo Viešpaties. Kristus pasakė:

„…kiek kartų, taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte“.³

Bahá’u’lláh Mokyme mes girdime Kristaus žodžių atgarsį, juk Kristus sakė apie Tą, Kuris ateis po Jo: „… iš mano ims ir jums paskelbs“.

Bahá’u’lláh kalba mums, kad rasinių prietarų problemos sprendimas — tai rasinių vaizdinių išgyvendinimas. Mes turime žiūrėti į žmones ne kaip į geltonus, raudonus, rudus, juodus ar baltus, o kaip į visų mūsų Tėvo — Viešpaties — vaikus.

Iš tikrųjų juk žmonių odos spalvų skirtybės tėra tik sudėtinė žmonių giminės įvairovės ir grožio dalis ir neturėtų kelti priešiško nusistatymo ir baimės. Į jį reikėtų žiūrėti kaip į margažiedį sodą, kurio spalvų įvairovė tik išryškina jo, kaip visumos, grožį.

Broliškų santykių stoka įvairiai reiškiasi skirtinguose planetos kampeliuose. Vienur tai klasiniai barjerai, kitur — kastų, o dar kitose šalyse — tai religiniai ir rasiniai skirtumai. Išankstinio nusistatymo rūdys giliai įsiėdė į žmonių visuomenės struktūrą.

216

Nepakanka vien tik įtikėti, kad tai neteisinga ir taip neturi būti. Savo elgesiu mes turime parodyti, kad tai suprantame, ir turime stengtis pakeisti esamą padėtį. Kiekvienas žmogus turi pakankamai jėgų pats atsikratyti tokių prietarų.

Bahá’u’lláh Mokyme aiškiai sakoma:

„Kokios nors rasės diskriminavimas dėl to, kad ji socialiai atsilikusi, politiškai nesubrendusi ar yra negausi, yra siaubingas nusižengimas Bahá’u’lláh Tikėjimo kuriančiajai dvasiai. Mintis apie bet kokį atsiskyrimą ar skaldymąsi Tikėjimo šalininkų tarpe yra svetima jo esmei, principams ir idealams… Bet koks klasinis, ideologinis ar rasinis diskriminavimas turi būti nedelsiant išgyvendintas, ir jokiu būdu negalima leisti jam iš naujo pasireikšti, nors ir kaip būtų bandoma jį pateisinti — ar aplinkybėmis, ar visuomenės spaudimu… Skirtingai nuo tų valstybių ir Žemės tautų — nesvarbu ar tai būtų Rytai ar Vakarai, demokratinė ar autoritarinė, komunistinė ar kapitalistinė santvarka, Senasis ar Naujasis pasaulis, — kuriose atstumiama, persekiojama ar naikinama jų jurisdikcijoje esančios rasinės, religinės ar politinės mažumos, — kiekviena organizuota žmonių bendrija, kuri buriasi apie Bahá’u’lláh vėliavą, privalo laikyti savo pirmučiausia ir svarbiausia pareiga drąsinti ir palaikyti religinių, rasinių, klasinių ar tautinių mažumų atstovus, ginti jų interesus“.⁴

„Kada kokioje nors šalyje meilė Dievui ir meilė artimui išblėsta, tada ateina laikas tų, kurie pilni neapykantos ir prietarų. Tada jie išstumia Viešpatį iš žmonių širdžių ir įdiegia netikrų dievų, kuriuos patys ir išgalvoja, garbinimą. Tų netikrų dievų vardai — Nacijos, Rasės, Klasės ir Tikėjimo pranašumas. Tai nesveikos ir viską naikinančios idėjos. Jeigu jos įsigali, tai viena tauta valdo kitą, įvairių spalvų odos žmonės priklauso nuo žmonių, turinčių tik tam tikro atspalvio odą. Tokia idėja sėja skirtumą tarp juodaodžių ir baltųjų, tarp geltonodžių ir rudaodžių, baltųjų ir geltonodžių… Jomis grindžiama vienos privilegijuotos klasės valdžia visoms kitoms. Jos naikina žmogaus teisę rinktis tikėjimą ar religiją. Tai ydingos, 217neteisingos ir klaidinančios doktrinos. Žmogus, tauta ir valstybė, kurie jas priima ir jomis vadovaujasi, anksčiau ar vėliau susilaukia Viešpaties pykčio ir bausmės“.⁵

Bahá’u’lláh rašė:

„Žemė, toji dulkių saujelė, yra vieninteliai namai, tad tebūnie jie vieningi“.⁶

Laisvė nuo rasinių ir kitokių prietarų turi tapti mūsų vaikų gyvenimo šūkiu. Bet kokių prietarų atsisakymas yra viena iš pagrindinių Bahá’u’lláh Tikėjimo nuostatų.

„Viešpats nedaro skirtumo tarp juodos ir baltos odos. Jeigu širdys tyros, Jam malonios abi spalvos. Viešpats priima žmones nepriklausomai nuo odos spalvos ar rasės… visi žmonės lygūs. Niekam nedaroma skirtumo ir niekam neteikiama pirmenybės… Odos spalva — niekas; širdis Jam — viskas“.⁶

„Pamilusieji žmoniją — tie yra tikrieji kilniaširdžiai, ir nesvarbu kokios tautybės, tikėjimo ar odos spalvos būtų“.⁷

Ir iš to Bahá’u’lláh medžio vaisiaus jūs galite spręsti, ar Jis tikras Pranašas.