NUOSTABŪS SUTAPIMAI

Ėmiau bėgioti iš vienos bibliotekos į kitą ieškodamas bet kokių dokumentų. Ar įsivaizduojate, kokį džiaugsmą aš patyriau, kai suradau tokius štai faktus…

Šito jaunuolio gyvenimas nutrūko 1850 metų liepos mėnesį. Jis buvo viešai nužudytas už tai, ką kalbėjo ir ko mokė. Viskas, ką sužinojau apie jo gyvenimą, priminė Kristų. Kruopščiai išstudijavęs visas jo gyvenimo aplinkybes, aš negalėjau prisiminti nieko, kas žmonijos istorijoje būtų buvę panašu į jo trumpą ir audringą gyvenimo kelią, jeigu, žinoma, atmesime jaudinantį pasakojimą apie Jėzų Kristų.

Štai nuostabus jų gyvenimo kelio sutapimų sąrašas, kurį aš 85čia pateikiu kaip dalį savo „atradimų“:

1. Abu jie buvo jauni.

2. Abu jie buvo garsūs romumu, meile artimui ir gerumu.

3. Abu stebuklingai gydė.

4. Abiejų žemiška tarnystė buvo neilga, o įvykiai į atomazgą artėjo tragiškai greitai.

5. Abu drąsiai metė iššūkį per amžius nusistovėjusiems papročiams, įstatymams ir religinėms apeigoms, kurių laikantis jie buvo auklėti.

6. Abu drąsiai atskleidė nežabotą kyšininkavimą ir korupciją tiek bažnyčios, tiek ir pasauliečių gyvenime.

7. Jų gyvenimo šventumas buvo tarsi priekaištas tiems žmonėms, kuriems jie pranašavo.

8. Pagrindiniai jų priešai buvo jų šalių religinės valdžios atstovai. Jie ir iniciavo visus jų persekiojimus.

9. Abu buvo visaip įžeidinėjami.

10. Abu buvo jėga atvesdinti į valdžios teismą ir viešai apklausti.

11. Po teismo abu buvo nuplakdinti.

12. Abu perėjo, iš pradžių triumfuodami, o vėliau kentėdami, miesto, kuris tapo jų nužudymo vieta, gatvėmis.

13. Abu buvo vedami gatvėmis, užtvindytomis žmonių, ir buvo baisiai žeminami kelyje į jų kankinio mirties vietą.

14. Abu tarė vilties ir paguodos žodžius tiems, kurie ėjo į mirtį su jais. Iš esmės ir žodžiai buvo tie patys: „Būsi su manim rojuje“.

15. Abiems buvo įvykdyta vieša mirties bausmė stebint priešiškai nusiteikusiai žioplių miniai.

16. Abiem atvejais bausmės vietą apgaubė tamsa, nors buvo pats vidudienis.

17. Bausmės metu jų kūnus kankino kareiviai.

18. Abu buvo žeminančiu būdu pakabinti priešiškai nusiteikusios minios akyse.

19. Galiausiai abiejų kūnai pateko į mylinčių mokinių rankas.

20. Abiem atvejais, kai jų kūnai dingo iš ten, kur jie buvo 86padėti, valdžia sugalvojo sau patogius paaiškinimus.

21. Vykdant bausmę abu kartus su jais tebuvo tik keletas mokinių.

22. Taip pat abu kartus vienas iš artimiausių mokinių išsižadėjo savo Mokytojo. Ir abu kartus tas mokinys po atgailos tapo ryški asmenybė.

23. Ir vienas, ir kitas turėjo po nuostabią sekėją, kuri savo įtaka skatino mokinius kreipti žvilgsnius nuo praeities į ateitį.

24. Po kankiniškos mirties ir vieno, ir kito sekėjus iš pradžių apėmė panika, sumišimas ir nusivylimas.

25. Per jų mokinius (kiekvienos epochos apaštalus) ir vieno, ir kito tikėjimas buvo išplatintas po visą pasaulį.

26. Abu vienodai atsakydavo į klausimą: „Ar tu tas, Pažadėtasis?“

27. Abu kreipėsi į mokinius įsakydami jiems išplatinti žinią apie Naująjį mokymą po visą pasaulį.¹

Kristaus žodžius aš jau žinojau. O to jaunuolio žodžius perskaičiau labai susidomėjęs: „Iš tiesų sakau jums, atėjo tas laikas, apie kurį kalbėjo Viešpats savo knygoje… Apmąstykite Jėzaus žodžius, kuriuos Jis pasakė savo mokiniams: „Jūs panašūs į žiburį, įžiebtą ant kalno viršūnės nakties tamsybėse. Tegu šviečia jūsų šviesa žmonių akims. Jūsų ketinimai ir jūsų pasiaukojimas turi būti tokie tyri, kad per jus Žemės žmonės galėtų pažinti ir priartėti prie dangiškojo Tėvo, kuris yra tyrumo ir malonės šaltinis“.²

„Tiesą sakau jums, šitoji Diena neapsakomai išaukštinta virš praėjusių laikų Apaštalų dienų. O, koks didžiulis skirtumas! Jūs liudytojai mūsų Dievo pažadėtosios Dienos aušros… Skersai ir išilgai išvaikščiokite šitą žemę ir tvirtu žingsniu ir apšviestomis širdimis parenkite Jo atėjimą… Argi ne Jo valia išaukštino Kristų, o koks jis vargšas ir kaip pažemintas buvo žmonių akyse… Tad pakilkite vardan Jo, pasitikėkite Juo visiškai ir įtikėkite galutine pergale“.³

87

Nieko nuostabaus, kad didysis Jowettas iš Oksfordo taip apibūdino naująjį mokymą: „šitie įvykiai per daug reikšmingi ir per mažai nutolę nuo mūsų laikų, kad mes pajėgtume įvertinti jų tikrąją reikšmę. Tik ateitis atskleis jų prasmę“.⁴

Būtent šie Jowetto ir Browne’o atsiliepimai ir atvedė mane prie to ieškojimų kelio. Dabar aš supratau, kodėl jie taip domėjosi tais įvykiais.

Mane pagavo medžiotojo azartas! Ar tik nebūsiu aptikęs pėdsakų? Ar tik nebūsiu suradęs šimto metų senumo paslapties — Taip ir neįvykusio atėjimo paslapties — įminimo?

Per ateinančius metus nusprendžiau visiškai atsidėti medžiagos apie tą jaunuolį ir jo mokymą rinkimui. Vėliau savo radinius galėsiu palyginti su jau turimomis pranašystėmis apie Mesijo atėjimą. Ar jis tikrai buvo Mesijas, dabar jau galėsiu tai visapusiškai patikrinti. Pagaliau atsirado galimybė vieną kartą galutinai išsiaiškinti šitą klausimą. Bet ypač karinga nuotaika mane apėmė, kai atsakiau į du klausimus:

Kada buvo padėti to naujo tikėjimo pamatai?

1844-aisiais metais!

Kur?

Persijoje!