TIKRASIS LOBYNAS

Išsilavinimas turi būti prieinamas visiems.

Išsilavinimas — tikrasis žmonijos lobynas, sako mums Bahá’u’lláh, o mokytojas — pats galingiausias civilizacijos variklis. Mokytojo darbas — viena iš aukščiausių veiklos formų, iki kurios gali pakilti žmonija.

Švietimas — didžiausias visų šventų Pranašų nuo pat pasaulio pradžios tikslas, ir Bahá’u’lláh Tikėjime kuo aiškiausiai pabrėžiama nepaprastai svarbi švietimo reikšmė ir neišsemiamos jo galimybės. Kai švietimas bus kreipiamas teisinga linkme ir taps visuotinis, žmonija pasikeis ir žemė taps panaši į rojaus sodus.

Bahá’u’lláh paliko tokias eilutes „apie mokslus, amatus ir menus“:

„Žinios suteikia žmogui sparnus, jos — tai laiptai į naujas aukštumas. Turėti žinių būtina visiems, bet tik iš tų mokslų, kurie naudingi Žemės žmonėms, o ne iš tų, kurie žodžiais prasideda, jais ir pasibaigia. Mokslo žinių teikėjai ir menininkai naudojasi didelėmis teisėmis tarp žmonių… Iš tiesų tikrasis žmogaus lobis 210yra jo žinios. Jos neša garbę, gerovę, džiaugsmą, laimę ir pasigėrėjimą“.¹

Tik įgyti žinių žmogui nepakanka. Labai svarbu mokėti priimti teisingą sprendimą. Todėl švietimas tampa gyvybiškai svarbus charakterio formavimui. Žinių kiekis dar nesuteikia išminties.

„Atminties pripildymas gramatikos, geografijos, kalbų, aritmetikos ir panašiomis žiniomis labai menkai telemia, kad žmogaus gyvenimas taptų kilnus ir naudingas“, jeigu viso to nelydi dorovinis auklėjimas.

Daktaras Esslemontas apie Bahá’u’lláh Mokymą taip rašė: „Mūsų laikais tikrai išsilavinęs žmogus — nepaprastai retas reiškinys, kadangi labai dažnas yra pilnas neteisingų idealų, prietarų, klaidingų nuostatų ir blogų įpročių, įskiepytų dar vaikystėje. Kaip nedaug žmonių, kurie nuo mažų dienų buvo mokomi visa širdim mylėti Viešpatį, aukoti Jam gyvenimą, tarnystę žmonijai laikyti aukščiausiu savo egzistencijos tikslu, kuo geriau lavinti savo sugebėjimus dėl visų bendros naudos! Ir vis dėlto tos savybės yra pagrindinės tikrojo išsilavinimo dalys“.²

Beveik prieš šimtą metų Bahá’u’lláh skelbė, kad tiesiog verkiant reikia lavinti visus Žemės vaikus. Jeigu jų tėvai neturtingi ir negali to patys padaryti, tai už mokslą turėtų sumokėti bendruomenė. Vaikai juk tarsi gležnos atžalos, ir jeigu iš pat pradžių bus tinkamai mokomi, jie užaugs stiprūs ir tiesūs, nes priešingu atveju — jie bus silpni ir išsiklaipę. Lavinimas, gautas pačiame svarbiausiame žmogaus amžiuje, darys įtaką iki pat gyvenimo pabaigos. Bahá’u’lláh liepia „visiems auklėti ir mokyti vaikus… Tas, kuris moko savo sūnų ar kitus vaikus, išmokė ir vieną iš mano sūnų…“³

Tai toks dar vienas vaisius, iš kurio jūs galite spręsti apie Bahá’u’lláh medį.