ANTRASIS VAISIUS: TĖVYNĖ

Kaip išsiaiškinau, Bahá’u’lláh Mokymas ypač pabrėžia štai tokį dalyką:

„Viešpaties tiesioginis ir šventas įsakymas mums draudžia piktžodžiauti, o liepia rodyti taikingumą ir draugiškumą, mums įsako elgtis sąžiningai ir garbingai ir stengtis gyventi taikoje su visomis Žemės gentimis ir tautomis“.¹

194

Kiekvieno bahajo pareiga — būti lojaliam ir paklusniam savo vyriausybei.² Bahá’u’lláh sekėjams liepiama nepaklusnumą teisėtai vyriausybei laikyti nepaklusnumu Pačiam Viešpačiui. Kiekvieno bahajo šventa pareiga, pažymima Bahá’u’lláh Mokyme, yra pareiga „… kuo efektyviau ginti savo vyriausybės ir savo tautos gyvybinius interesus“.³

Iš to, kas parašyta Bahajų Mokyme, aiškiai matyti, kad nuoširdus kiekvieno tikro ir ištikimo sekėjo noras yra siekimas „… tarnauti — dorai, o ne norint pasirodyti, kaip tikram patriotui, — aukščiausiems savo tėvynės interesams“.⁴

Bahajai yra pasirengę atiduoti visą savo energiją tarnystei tokiai teisėtai vyriausybei ir net paaukoti už ją savo gyvybę, jeigu toji vyriausybė nereikalauja iš jų atsisakyti mylėti Viešpatį ir laikytis Kristaus ir Bahá’u’lláh dvasinių nuostatų.

Ir nors svarbiausia Bahá’u’lláh Mokyme — siekti visų tautų vienybės, Jo žodžiuose nerasime protingo patriotizmo žeminimo ar smerkimo, kaip nepastebėsime ir pastangų iškreipti natūralaus ir šilto jausmo, kurį jaučia kiekvienas, kas myli savo gimtinę.

Bahá’u’lláh Mokyme ypač pabrėžiama, kad Jo laiškas apie pasaulinę vyriausybę ir viso pasaulio vienijimąsi „… nesiekia atitraukti žmogaus nuo atsidavimo savo šaliai, jis neprieštarauja nė vienos valstybės ar tautos teisėtiems siekiams, teisėms ir pareigoms. Vienintelis dalykas, ką jis nurodo — tai patriotizmo bejėgiškumas, nes įvyko esminių pakitimų visuomenės ekonominiame gyvenime, tautų priklausomybėje viena nuo kitos labai sumažėjusiame pasaulyje, o taip atsitiko dėl revoliucinių pertvarkymų transporto ir ryšių sferoje, t.y. atsirado naujos sąlygos, kurių nebuvo ir negalėjo būti Jėzaus Kristaus laikais… Jame (laiške) kviečiama reikšti atsidavimą daug didesniu mastu, kuris negali prieštarauti ir iš tikrųjų neprieštarauja atsidavimui mažajai tėvynei. Kalbama apie meilę, kuri turi apimti, o ne išskirti, meilę savo gimtajai žemei. Teigdamas žmonėms tokį atsidavimą ir įkvėpdamas juos tokiai meilei, tas laiškas kloja vienintelį galimą pamatą, į kurį remiantis gali195ma plėtoti koncepciją, kad žmogus yra pasaulio pilietis, ir ant kurio galima statyti vieningo pasaulio rūmą. Tačiau jis nereikalauja, kad nacionaliniai interesai ir asmeniniai siekiai būtų besąlygiškai pajungiami visos žmonijos, kaip visumos, poreikiams, nors viena nuo kitos priklausančių nacijų ir tautų pasaulyje geriausias būdas paisyti visumos dalies naudos — tai paisyti visos visumos naudos“.⁵

Bahá’u’lláh Mokymo sekėjai privalo būti ne tik lojalūs savo vyriausybei. Jiems griežtai draudžiama dalyvauti bet kokiuose ardomojo pobūdžio politiniuose ar visuomeniniuose judėjimuose.

Viscountas Samuelis, buvęs Vyriausiasis Palestinos Komisaras, kai tą teritoriją prižiūrėjo Britanija, 1952 m. rugpjūtį rašė apie Bahá’u’lláh Tikėjimą, kad bahajai garsėja „kaip padoriausia gyventojų dalis, kaip žmonės išmanantys, drausmingi, išsilavinę ir, kas svarbiausia, verti pasitikėjimo. Jie labai vertinami valstybinėse tarnybose ir komercijoje už jų nepaperkamumą… jie išsiskiria geromis manieromis ir mandagumu…“ Pasak Samuelio, bahajų Tikėjimas pelnė aplinkinių pagarbą ir palankumą.⁶

Tai, kad kiekvienas bahajas gali tapti sąžiningas, naudingas ir geidžiamas bet kurios šalies pilietis, paaiškėja iš tokių Bahá’u’lláh patarimų Savo sekėjams:

1. „Šią dieną kiekvieno pareiga laikytis visko, kas gintų interesus ir didintų gerovę visų tautų ir teisėtų vyriausybių“.⁷

2. „Tegu visus tavo veiksmus išskiria iš kitų dora ir sąžiningumas!“⁸

3. „Tik tas vertas vadintis žmogumi, kuris šią dieną skiria savo gyvenimą tarnauti žmonijai“.⁹

4. „Te pasipuošia jūsų lūpos, o žmonės, tiesa, o jūsų sielos — sąžine. Sergėkitės, o žmonės, elgtis su kuo nors apgaulingai. Būkite Viešpaties patikėtiniais visiems Jo kūriniams…“¹⁰

Štai dar vienas vaisius, iš kurio galite spręsti apie Bahá’u’lláh medį.