NIEKAS NĖRA SVETIMAS

211

Tarptautinė (pagalbinė) kalba turi būti dėstoma visame pasaulyje šalia gimtosios kiekvienos tautos kalbos.

Bahá’u’lláh nurodė, kad kaip tarptautinė kalba galėtų būti vartojama kuri nors iš dabartinių kalbų arba turėtų būti sukurta nauja. Tai būtų gera parama norint įveikti nesupratimo barjerus, skiriančius šalis ir tautas, ir išplėsti tarptautinę prekybą.

Tarptautinė kalba būtų pagalbinė kalba. Kiekviena šalis išsaugotų savo gimtosios kalbos grožį ir žavesį, tik papildomai išmoktų tarptautinės pagalbinės kalbos.

Bahá’u’lláh pažymėjo, kad tokia bendroji kalba yra būtina norint įgyvendinti tvirtą taiką visame pasaulyje. Tai dar vienas žingsnis, kurį Jis žengė siekdamas atvesti Žemės tautas į santarvę ir bendradarbiavimą tomis paskutinėmis dienomis. Šitoji pasaulinė kalba išpranašauta ir Rašte, kada ateis didinga ir baisi Viešpaties diena, kai Jis surinks visas tautas.

Senajame Testamente yra parašyta:

„… nes mano nutarimas surinkti tautas… Nes tuomet aš vėl duosiu tautoms rinktines lūpas, kad visi šauktųsi Viešpaties vardo ir tarnautų Jam petys į petį“.¹

Bahá’u’lláh Mokyme sakoma:

„Jis padarys visą pasaulį vienais namais ir tai bus galingas impulsas tolesnei žmonijos raidai. Jis iškels žmonių vienybės vėliavą. Jis pavers visą Žemę vieninga pasauline sandrauga“.²

Bahá’u’lláh vardo neįmanoma pakeisti nė vienoje kalboje. Mozė kartais yra vadinamas Moišė, Jėzus taip pat buvo žinomas Isos arba Ješua vardais, o štai Bahá’u’lláh vardas visada tariamas „Baha-ula“. Taip ir atsiskleidė slaptoji pranašo Zacharijo žodžių prasmė:

„Tuomet Viešpats bus karalius visai šaliai; aną dieną bus vienas Viešpats ir Jo vardas bus vienas“.³

212

Valdovams tų šalių, nuo kurių priklauso viso pasaulio gerovė, Bahá’u’lláh prisakė:

„… išrinkti vieną iš vartojamų kalbų arba sukurti naują, taip pat sukurti vienodus rašmenis ir mokyti vaikus visose pasaulio mokyklose, kad pasaulis galėtų tapti viena šalimi ir vienais namais“.⁴

Jeigu bent šį Bahá’u’lláh principą būtų priėmusios pasaulio tautos, tai kalbos skirtumus, taip pat ir nesutarimus, kylančius dėl tų skirtumų, būtų buvę galima įveikti per vienos kartos gyvenimą. Štai ką Bahá’u’lláh rašė apie „žmonijos vienijimą ir harmoniją“:

„Geriausia pagalba — tai supažindinti tautas su viena kitos kalbomis ir raštu… Šitas aukščiausiasis Žodis yra nuostabus Pažinimo medžio vaisius: „Jūs visi esate to paties medžio vaisiai ir vienos šakos lapeliai“.⁵

Štai ir dar vienas vaisius nuo Bahá’u’lláh medžio, iš jo mes galime spręsti apie Jį.