KITI PAŽADAI

Tyrinėdamas tris Kristaus pažadus, suradau keletą kitų nuostabių pranašysčių, kurias norėčiau paminėti, prieš pereidamas į kitą tyrinėjimų sritį. Aš išrinkau tik pačias įdomiausias.

29

Taip ir neįvykusio atėjimo byla man pasidarė daug reikšmingesnė, nekalbant jau apie jaudulį, kurį aš patyriau. Kaip ir Biblijos tyrinėtojai praeitame amžiuje, taip ir aš aptikau, kad visos pranašystės nurodo 1844 metus.

Visos jos kalbėjo apie laikų pabaigą, apie Teismo dieną, apie Paskutiniąją dieną, apie Prisikėlimo dieną, apie Kristaus sugrįžimo valandą. Bet apie visa tai buvo kalbama kažkaip naujai, paslaptingai.

Kristus pasakė:

„…išgirsite apie karus ir karo gandus… Tada pamatysite Žmogaus Sūnų, ateinantį…“

Biblijos tyrinėtojas Paulas K. Dealy savo knygoje „Pažinimo aušra“ rašė:

„Istorijoje žinomi šie didieji karai tarp galingųjų valstybių:

1. Maždaug tuo metu vyko Kinijos karas su Anglija, tada Kinija prarado Honkongą. Taikos sutartis buvo pasirašyta 1842 metais.

2. Krymo karas: Anglija, Prancūzija ir Turkija kariavo su Rusija. 1854 metai.

3. Kruvinasis sipajų sukilimas. 1857-1858 metai.

4. Prancūzijos ir Italijos karas su Austrija. 1859 metai.

5. Pilietinis karas JAV. 1861-1865 metai.

6. Prancūzų-prūsų karas. 1870-1871 metai.

7. Rusų-turkų karas. 1877-1878 metai.

8. Ir per paskutinįjį XIX amžiaus dešimtmetį kariavo Kinija su Japonija, Graikija su Turkija, Ispanija su JAV, didžiosios valstybės įsiveržė į Kiniją, Būrų karas“.

Į tą sąrašą galima įtraukti ir du didžiausius žmonijos istorijoje pasaulinius karus. Karas Korėjoje, karas Indokinijoje, arabų-izraeliečių karas, daugybė revoliucijų ir karai vienos šalies teritorijoje, nesibaigiantys konfliktai pasienyje, „šaltasis karas“, taip pat vis pasirodančios laikraščiuose antraštės, kurios kiekvieną dieną gąsdina žmones „karo gandais“. Iš tikrųjų, Kristaus žodžiai tinka ir mūsų dienoms.

30

XIX amžiaus pabaigoje sustiprėjo Amerikos indėnų įsitikinimas, kad Mesijas jau atėjo į Žemę. Dauguma indėnų Žemės pusrutulio vakaruose per amžius laukė Išvaduotojo atėjimo.

Antroje XIX amžiaus pusėje JAV armijos generolas Mailsas rašė ataskaitoje apie kelionę į Vakarus, išspausdintoje viename iš Minesotos laikraščių, kad „…tas tikėjimas (į Mesiją), kaip aš sužinojau, apėmęs 16 genčių“.

Į tą patį Mesiją buvo tikima ir Rytuose. Krišna buvo išpranašavęs Didžiojo Pasaulio Mokytojo atėjimą.

G. S. Arundale’as, Indijos Indoro valstijos mokymo reikalų globėjas, knygos „Ateinąs Pasaulio Mokytojas“ pratarmėje rašo: „Tiek daug tūkstančių žmonių visame pasaulyje tiki greitai ateisiant Didįjį Pasaulio Mokytoją ir kad tas tikėjimas yra kaip savaime suprantamas dalykas, bent jau mokytiems žmonėms“.

Toliau Arundale’as teigia esąs įsitikinęs, kad žmonija tikisi kaip tik to ir, jo žodžiais tariant, jis neša tą žinią „…seniems ir jauniems, judėjams, krikščionims, musulmonams, budistams, persams, džainams ir induistams“. Jis priduria, kad „…daugelio, žengiančių kiekvienu iš tų kelių į Dievą, tikėjimas Pasaulio Mokytojo atėjimu panašus į galingiausią stebuklingą jėgą, keičiančią jų gyvenimus“.

Tayloras knygoje „Dievo karalystė Žemėje“ pasakoja apie tai, kaip Jemene (Biblijoje — Temene) susitiko tūlas rabinas ir Josephas Wolffas (vienas iš karščiausių skelbėjų apie antrąjį Kristaus atėjimą praeito amžiaus penktajame dešimtmetyje). Rabinas papasakojo Wolffui, kad jo gentis atsisakė grįžti į Jeruzalę po Babilono nelaisvės netgi ir tada, kai gavo specialų Ezdro kvietimą genčių vadams grįžti. Jie bijojo, kad išsipildys Danieliaus pranašystė ir Jeruzalė bus sugriauta. „Bet,— pridūrė rabinas,— mes nuolat laukiame Mesijo atėjimo“.

Romos poetas Vergilijus kalbėjo apie mesijo pranašystes, kad jos „…pranašauja ateisiant naują epochą, gamtos atgimimą ir sieja tą jų aprašymą į puikiąją karalystę su atėjimu dvasingosios Asmenybės, kuriai lemta, jų žodžiais tariant, paversti visą pasaulį į vieningą imperiją“.

Plutarcho raštuose mes galime perskaityti: „ateis laikas, pa31skirtas likimo, kai…laimingi žmonės turės vieną gyvenimą, kalbės viena kalba ir turės vieną vyriausybę“.

Graikų filosofas Plato numatė, kad „pabaigoje… Dievas, sukūręs pirmapradę daiktų tvarką, vėl ateis ir atnaujins Savo Karalystę“.

Hazlitto knygoje „Užstalės kalbos“ galime perskaityti, kad pats Martinas Lutheris „… skelbė mintį, kad Kristus gali sugrįžti 1558 metais arba praėjus 105 metams, kai turkai užėmė Konstantinopolį“.

Įdomu, kad toji data — Konstantinopolio žlugimas 1453 metais — dažnai minima pranašystėse apie Mesiją. Man parūpo sužinoti domėjimosi šios datos atsiradimu priežastį. O esmė slypi štai kur. Artėjant 1453 metams krikščionių pasaulis buvo susiskaldęs į tris pagrindines dalis — Romos katalikų, protestantų ir graikų katalikų (pravoslavų) bažnyčias. Ir kai Konstantinopolį užgrobė turkai (musulmonai), imta kalbėti, kad išsipildė viena iš Apreiškimo knygos pranašysčių.

Ji pranašavo, kad nuo krikščionybės bus atskirta trečioji dalis. Joje kalbama, kad nuo „numarinimo“ (atkirtimo nuo tiesos) trečdalio žmonių dienos bus paskirti „…metai ir mėnuo, diena ir valanda…“¹ Ir kai tas laikas praeis, ateis Mesijas, sugrįš Kristus.

1453 metais stačiatikių bažnyčios sostinė pateko į nekrikščionių rankas, ir Biblijos tyrinėtojai ėmė traktuoti šį faktą kaip simbolinį trečdalio krikščionių atskyrimą.

W. Harbertas savo knygoje „Būsimasis mūšis“ rašė: „390 metų (Apr 9:15), pridėti prie 1453 metų^*, atveda mus į 1843-iuosius“. Tai, priduria jis, yra tikras įrodymas, kad Kristaus reikia laukti kaip tik 1843 metais.

Matuodami pranašysčių matu, „metus“ prilygindami 360 dienų, „mėnesį“ — 30 dienų (į „valandą“ visai nekreipdami dėmesio) ir pridėdami dar vieną „dieną“, tyrinėtojai gavo 391 dieną, o ne 390 dienų, kaip Harbertas. Todėl, nusprendė jie, jeigu taikome 32aksiomą „diena už metus“, visas laiko periodas nuo „atkirtimo“ iki Kristaus „sugrįžimo“ truks 391 metus.

Konstantinopolis buvo užimtas 1453 metais. Trečdalis krikščionių simboliškai buvo atskirti, kai jų tikėjimo centrą užgrobė musulmonai; praėjus 391 metams jie atgaus teisybę su Kristaus grįžimu. 1453+391=1844!

Dar viena nuostabi pranašystė, kuri paliečia 1844 metus, bet visai kitu aspektu. Juk intriguoja?!