PASKUTINIŲ DIENŲ REGĖJIMAS

Aš atradau dar vieną nuostabių pranašysčių seriją. Ir jos teigė, kad Persija bus toji vieta, kur pasirodys Mesijas. Dar daugiau, jos jungė Kristaus pažadus su Danieliaus ir Apreiškimo knygos pranašystėmis apie sugrįžimo laiką (1844 metus).

Tose pranašystėse buvo kalbama apie tokį pat neramų laiką, kokiu mes gyvename dabar, kai į praeitį nuėjo du naikinamieji pasauliniai karai, o ant slenksčio trečiasis, atominis, kuris sunaikinti gali viską.^* Kaip tik tokiu laiku, kaip ir buvo pažadėta, turėjo 74ateiti Kristus — nelaukiamas, nepripažįstamas, nepriimamas ir negeidžiamas.

Mes gyvename tokiame amžiuje, kai nuo siaubingo karščio sprogus vandenilinei bombai „elementai“ iš tikrųjų „suyra“. Kristaus apaštalai įspėjo žmoniją, kad sugrįžęs Kristus ras žmones miegančius. Kada gi tai atsitiks?

„Viešpaties diena ateis kaip vagis naktį. Tuomet dangūs praeis su smarkiu ūžesiu, elementai sudegs ir suskils, ir žemė su savo kūriniais sudegs“.¹

Visi šie baisūs įvykiai išpranašauti Rašte. Jie turi įvykti, iki Mesiją pripažins ir priims visa žmonija. Ir tik tada Jis galės nuvesti žmones į „vieno Ganytojo ir vienos kaimenės“ laikus.

Pranašas Joelis perspėjo, kas bus tomis paskutinėmis dienomis:

„Saulė pavirs tamsybėmis ir mėnulis krauju pirma, nekaip ateis didelė ir baisinga Viešpaties diena“.²

Kristus pakartoja tuos pačius žodžius, sakydamas, kad grįšiąs tik po to, kai išsipildys:

„…saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos… Tuomet… pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse…“³

Pranašas Joelis apie laikų pabaigą yra taip pasakęs:

„Diena… į ją panašios nebuvo nuo pradžios ir po jos nebebus per kartų kartas“.⁴

Kristus patvirtina, kad tas neramus laikas ir bus jo sugrįžimo metas. Jis pakartoja Joelio žodžius:

„Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus… Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas…“⁵

Apreiškimo knygoje pateikiami du tie patys ženklai: 1) saulės užtemimas; 2) didžios ir baisingos Viešpaties dienos atėjimas. Šv. 75Jonas liudijo, kad atėjus Avinėliui, Mesijui, kuris privalo nuplėšti antspaudus nuo Knygų, jis matė štai ką:

„…kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas…“⁶

Tai įvyks, skelbia Apreiškimo knyga, tą dieną, kai visi Žemės žmonės pasislėps „…urvuose ir tarp kalnų uolų… nes atėjo didi Jų rūstybės diena, ir kas galės ištverti?!“⁷

Ir Danielius pranašauja, kad tos kančios užgrius laikų pabaigoje atėjus Kristui. Pagal jo pranašavimą visos tos kančios tęsis, iki Jo tiesa nebus priimta. Danieliaus žodžiai tokie patys kaip ir Jėzaus, Joelio ir Apreiškimo knygos. Jis perspėja, kad atėjus naujam Mesijui:

„…ateis laikas, kokio nebuvo…“⁸

Savo pranašystėse Danielius Kristų sieja su Tuo, Kuris ateis „Dievo Šlovės“ vardu. Kalbėdamas apie tą paskutinį laiką, Danielius pažada:

„Anuo gi metu kelsis didis kunigaikštis Mykolas… Anuo metu tavo tauta bus išgelbėta…“⁹

Ir pranašas Henochas kalba apie tą patį Mykolą:

„Ir duosiu tau… didį karžygį Mykolą, dėl tavo ir tavo tėvų raštų… ir nereikalausiu jų iki paskutinės dienos…“¹⁰

Kita mano užduotis buvo išsiaiškinti, kas gi tas Mykolas, kuris gins Dievo sūnus paskutinėmis dienomis. Atsakymą radau Danieliaus knygos 10 skyriuje. Jame Danielius, pasakodamas apie kvapą gniaužiantį regėjimą, kuris jam buvo duotas Persijoje, sako:

„Persų karalystės kunigaikštis priešinosi man dvidešimt vieną dieną, bet štai vienas pirmųjų kunigaikščių, Mykolas, atėjo man pagalbon…“¹¹

Iš kitų eilučių paaiškėja, kad šitas Danieliaus regėjimas liečia laikų pabaigą:

76

„Atėjau gi aš pamokyti tavęs, kas turi atsitikti tavo tautai paskutinėmis dienomis…“¹²

Vėliau Viešpats duoda Danieliui tokį pažadą:

„…aš tau paskelbsiu, kas išreikšta tiesos raštuose…“¹³

Tolesnėje eilutėje rašoma, kad Viešpats tarė Danieliui, jog tik Mykolas, Persijos kunigaikščių kunigaikštis, supranta šio regėjimo prasmę. Viešpats pasakė Danieliui:

„…nors nėra man nė vieno padėjėjo šiuose dalykuose, kaip tik jūsų kunigaikštis Mykolas“.¹⁴

Akivaizdu, kad Mykolas — Persijos kunigaikštis, valdovas, bet valdovas dvasinis, nepanašus į Persijos valdytoją, kuris priešinosi Danieliui. Viešpats vadina Mykolą „jūsų kunigaikštis“, kai kreipiasi į Danielių.

„Mykolas“, išverstas į anglų kalbą reiškia „Panašus į Dievą“. Tai tas pat, kas ir „Dievo Šlovė“, tik pasakyta kitais žodžiais.

Įdomu, kad Danielius, kaip ir Ezechielis, puolė ant žemės kniūbsčias, priblokštas to Pasiuntinio vaizdo didybės. Kaip sako Danielius:

„Kai jis man kalbėjo tokiais žodžiais, aš nuleidau savo akis į žemę ir tylėjau“.¹⁵

Tas pats atsitiko ir Ezechieliui, kai jis pamatė „Dievo Šlovę“, einančią iš rytų.

Paskutiniame Danieliaus knygos skyriuje kalbama apie paskutines dienas ir vėl pakartojama:

„Anuo gi metu kelsis didis kunigaikštis Mykolas, kurs užstoja tavo tautos sūnus… tavo tauta bus išgelbėta, kiekvienas, kurs bus rastas įrašytas į knygą“.¹⁶

Be abejo, tas Mykolas — dvasinis valdovas, Dievo Pasiuntinys. Galbūt jis ir yra Mesijas? Ar ateis jis išpranašautu laiku, kurį aš jau nustačiau pagal Bibliją? Čia kyla ir kitas klausimas: kada 77įvyks tas stebuklas? Kada Mykolas, Persijos kunigaikštis, panašus į Dievą, ateis ir išgelbės savo tautą?

Danieliui buvo pasakyta, kada tai įvyks:

1. „…paskutinėmis dienomis“.¹⁷

2. „…nes regėjimas bus įvykdytas pabaigos metu“.¹⁸

3. „…tie žodžiai yra užrakinti ir užantspauduoti iki paskirtam laikui“.¹⁹

4. „…užrakink žodžius ir padėk antspaudą ant knygos iki paskirtam laikui…“²⁰

Ir po to Danieliui buvo parodytos paskutinės dienos, jis matė „ilgaamžio“, Mesijo, kuris nuplėš antspaudus nuo Knygų, atėjimą. Danieliaus žodžiais tariant:

„…tūkstančių tūkstančiai tarnavo Jam ir dešimtis tūkstančių kartų šimtai tūkstančių stovėjo prie Jo; teismas atsisėdo, ir knygos buvo atskleistos“.²¹

Ir tą valandą, sako Danielius:

„…su dangaus debesimis ėjo artyn tarsi Žmogaus Sūnus…“²²

Kiek toliau jis pakartoja:

„… iki atėjo Ilgaamžis ir padarė teisybę Aukščiausiojo šventiesiems; ir atėjo metas, kai šventieji gavo Viešpatavimą“.²³

Tame pačiame skyriuje Danielius sako, kad tai įvyks praėjus:

„…laikui, laikams ir pusei laiko“.²⁴

Tai, kaip mes žinome, simbolizuoja tris su puse metų arba 1260 dienų, arba, pagal pranašysčių matą, 1260 metų.

Paskutiniame Danieliaus knygos skyriuje vėl kalbama, kad Mykolas, Persijos kunigaikštis, Ilgaamžis, sukils dėl Viešpaties tautos sūnų ir išgelbės juos tuo metu, kai bus atskleistos Knygos. Tai, pranašauja Danielius, taip pat įvyks, kai praeis:

78

„…vienas laikas, du laikai ir pusė laiko…“²⁵

Taigi vėl minimi 1260 metai. Pagal musulmonų kalendorių, priimtą Persijoje, kur Danielius užrašė šitą pranašystę, Mykolo, Panašaus į Dievą, šalyje 1260 metai atitinka 1844 metus pagal krikščioniškąjį kalendorių. Taip aš išsiaiškinau, kad:

1. 1844-ieji bus Mesijo atėjimo metai;

2. Jis bus „Panašus į Dievą“ arba „Dievo Šlovė“;

3. Jis pasirodys Persijoje.

Dabar Taip ir neįvykusio atėjimo byloje atsirado dvi kelrodės gijos — atėjimo laikas ir vieta.