SIELOS PENAS

222

Malda — tai ir geradarystė, ir pareiga.

Bahajų Mokymas teigia, kad malda gydo sielą. Ji teikia džiaugsmą ir laimę, gina žmogų nuo išbandymų ir sunkumų. Malda tiesiog būtinai reikalinga dvasios gyvybei palaikyti.

Kaip kūnas kasdien reikalauja maisto, taip ir sielai reikia kasdienio peno. Dvasinis sielos penas ir yra malda. Kūnas, reguliariai negaudamas maisto, išsenka. Jis suserga ir miršta. Tas pats atsitinka ir žmogaus sielai. Jeigu jos nuolat ir tinkamai nemaitinsim, jėgos apleis ją. Ji taip pat susirgs. Ji nenumirs, bet taps bejėgė.

Daktaras Alexsisas Carrelas tvirtina, kad malda turi gydomosios galios, kurios egzistavimą pripažįsta, tik negali paaiškinti, mokslas. Šitoji galia stebuklingai gydo, ką yra paliudijęs ir pats Carrelas, ir daugelis kitų mokslininkų.

Jeigu, pavyzdžiui, žmogus visiškai nieko nedarys su ranka, ji tik kabos, tai greitai toji ranka visiškai nebegalės pajudėti. Ranka atrofuosis ir taps nebenaudinga. Taip atrofuojasi ir tampa nebenaudinga ir žmogaus siela, jeigu ji nėra reguliariai maitinama malda.

Bahá’u’lláh paliko mums daugybę nuostabių, įkvėptų maldų. Tačiau Jis primena, kad maldų kūrimas jokiu būdu negali ribotis tik tais maldos žodžiais.

Ir pats darbas, moko Bahá’u’lláh, jau yra garbinimas, Jo žodžiais tariant:

„Mes prilyginome šitai — tai yra tavo darbus, — Viešpaties garbinimui“.¹

Jo mokyme taip pat sakoma:

„Menai, mokslai ir amatai traktuojami kaip Viešpaties garbinimas. Žmogus, kuris visus savo sugebėjimus atiduoda lapui laiškinio popieriaus pagaminti, kuris dirba sąžiningai, kuris sutelkia visas jėgas tam, kad atliktų darbą kuo geriau, šituo pašlovina Viešpatį. Trumpai tariant, visos jėgos ir pastangos, kurias žmogus deda 223iš visos širdies, yra garbinimo esmė, jeigu žmogų skatina troškimas ir siekis tarnauti žmonijai“.²

Bahá’u’lláh darbuose taip pat pasakyta:

„Gydytojas, švelniai ir rūpestingai slaugantis ligonį, be jokių išankstinių įsitikinimų ir tikėdamas žmonių giminės vienybe, tuo savo darbu pašlovina Viešpatį“.³

Bahá’u’lláh Tikėjimas moko, kad visas žmogaus gyvenimas turi būti tarsi malda. Bet koks žodis, mintis ar poelgis, skiriami artimo gerovei, yra malda pačia tikriausia to žodžio prasme.

Tai taip pat vienas iš vaisių nuo Bahá’u’lláh medžio.