ŽMONĖMS IR TAUTOMS VIENĄ KARTĄ ATEINA LAIKAS...

Pirmiausia aš pradėjau tirti apibrėžtą istorinį periodą — nuo 1830 iki 1850 metų. Tai buvo keistų ir neramių įvykių metas.

Žmonės nustebę ir sunerimę žiūrėjo į didžiulį šviesos ratą aplink Saulę. Su baime žvelgė ir į nakties dangų, kur miglose skriejo gigantiška kometa su ugnine uodega. Kai kas kalbėjo, kad ta kometa nukreipta į žmoniją ir neša „pasaulio pabaigą“.

Štai vienas iš įdomesnių to meto liudijimų: „Vienas krikštytas Palestinos žydas Josephas Wolffas išpranašavo, kad Kristus ateis 1847 metais. Harriet Livermore, tuo metu garsėjusi savo iškalba ir žavumu ir Whittierio aprašyta knygoje „Sniego nelaisvėje“, visur, netgi JAV Kongreso Atstovų rūmuose, skelbė apie Antrąjį atėjimą ir kiekvieną kartą sutraukdavo minias klausytojų. Ledi Hester Stanhope drąsi patrakėlė, Williamo Pitto dukterėčia, atsisakė pasaulietiško gyvenimo Londone ir apsigyveno Libane tarp arabų ir drūzų, kad būtų kuo arčiau prie atėjimo vietos. Yra žinių, kad arklidėje ji laikė du baltus arabiškus žirgus — vieną Mesijui, kitą sau!“¹

Kitas autorius pranešė: „Pasakojama, kad Šventojoje Žemėje yra nedidelė mečetė, kurioje mula laiko paruošęs batelius Mesijui, kai Jis atvyks į Jeruzalę“².

O štai dar vienas pasakojimas, perteikiantis to meto atmosferą: „Žmonės taip įtikėjo į būsimą atėjimą, kad ryžosi patiems drastiškiausiems poelgiams, kad jį sutiktų. Visa tai vyko XIX amžiuje, o žvaigždžių lietus 1833 metais ir ratilai apie Saulę 1843 metais kėlė kraują stingdančius apmąstymus ir ginčus. Be to, dar kometos uodega 1843 metais, kurios ilgis buvo 108 milijonai mylių… 12Įkapių drobules tai lemtingai dienai siuvosi daugybė šeimų“³.

Pasakojama, kad patys uoliausi vilkosi „įžengimo drabužiais“, kad sutiktų Kristų, kai Jis leisis ant debesies.

Kiti, praktiškesni ir skeptiškiau nusiteikę, bet taip pat menkai informuoti, stengėsi įrodyti, kad debesys nesileidžia iš dangaus, kad jie yra garai, kylą nuo žemės.

Mokyti vyrai citavo Palaimintąjį Augustiną, kuris paskyrė visą tomą norėdamas įrodyti, kad žmonės negali gyventi kitoje Žemės pusėje, nes negalėtų pamatyti Kristaus, kai Jis „leisis“ ant debesies Savo antrojo atėjimo dieną.

Matematikai klausė: „O ką iš viso reiškia „leistis“? Be to, pridurdavo jie, turint galvoje žemės paviršiaus kreivumą, prireiktų daugybės tūkstančių Kristaus „skrydžių“, kad visi Žemės gyventojai galėtų pamatyti, kaip Jis nužengia. Jie visaip išjuokdavo tuos, kurie pranašystę suprasdavo per daug tiesmukai, ir tvirtino, kad „nusileidimas“ ir „debesis“ — viso labo tik simboliai.

Buvo ir tokių, kurie tvirtino, kad visi tie „debesys“ — nė joks vežimas, kuriame Kristus nusileis iš dangaus, o paprasčiausias rūkas, kuris kyla nuo žemės ir neleidžia žmonėms matyti.

Ir vis dėlto, nepaisant skepticizmo ir abejonių, siuvėjai kūrė įvairaus stiliaus „įžengimo drabužius“ tiems, kurie nenorėjo atsilikti nuo mados ir tą dieną. Sakoma, kad tie drabužiai buvo iškabinti kai kurių JAV rytinės pakrantės parduotuvių vitrinose. Ir nors daugelis visa, kas buvo susiję su „įžengimo apsirengimu“, karštai neigė, užuominų apie tai aš aptikdavau gana dažnai.

Toliau pateikiama ištrauka iš laiško, vieno iš daugelio, kuriame šitas faktas atsiskleidžia labai ryškiai. Tai kažkokios Ida M. Wing 1921 m. rugpjūčio 21 d. laiškas, adresuotas Clara Endicott Sears. Štai kas jame rašoma:

„Mano mama pasakojo, kai ji buvo maža, jos mama pasiuvo baltus drabužius, sutvarkė namus, pastatė lempas ant palangių ir taip prasėdėjo visą naktį laukdama pasaulio pabaigos“⁴.

13

Kai 1843 metais dangų perrėžė didžiulė kometa, žmonės išsigandę rodė į ją ir kalbėjo: „Štai atėjo Kristaus grįžimo valanda!“

Tais pačiais metais poetas Jamesas Russellas Lowellas parašė tokias eilutes:

„Žmonėms ir tautoms

Vieną kartą ateina laikas

Pasirinkti didį tikėjimą,

Naują Dievo Mesiją…“⁵

Prancūzų poetas Lamartine’as, garbindamas Dievą, klausė: „Nejaugi dar neatėjo valanda, kad Tu pasirodytum žmonijai?“

1844 metų gegužės 24 dieną Vašingtone telegrafo išradėjas Samuelis Morse paėmė savo naujojo aparato raktą. Jis rengėsi pasiųsti iš Vašingtono į Baltimorę pirmąją pasaulyje oficialią telegramą. Spauda tą dieną pavadino šiuolaikinio stebuklo diena. Tas atradimas, rašė laikraščiai, akimirksniu fiziškai sujungs visą pasaulį. Šitie, kaip jie sakė, impulsai, žaibo greitumu skriejantys laidais, padarys mūsų planetą mažesnę.

Iš tiesų tuomet, kai JAV Kongresas skyrė Morse 40 tūkstančių dolerių tolesniems tyrimams, jam buvo pasakyta, kad dabar jis galėsiąs siųsti savo „žaibus“ į visus pasaulio kampus. Taigi jo išradimas įgijo ryšį su žodžiais iš Jobo knygos, nors tada Morse tai buvo pasakyta juokais.

Šventojo Rašto tyrėjai klausė: „Argi tai nėra dar vienas įrodymas, kad 1844 metai bus Kristaus atėjimo metai? Argi neparašyta Jobo knygoje, kad tik Dievas gali siųsti „žaibus, ir jie eis, ir grįždami sakys tau: Mes čia!“⁶

Ar tai nereiškia, kad Kristus jau čia? Juk tas pats Jobas žadėjo:

„Nes žinau, kad mano Atpirkėjas yra gyvas ir paskučiausią dieną aš atsikelsiu iš žemės, ir vėl būsiu apvilktas savo oda…“⁷

Samuelis Morse uždėjo pirštą ant savo naujojo aparato rakto 14ir pasiuntė pirmąją telegramą. Jos žodžiai buvo paimti iš Skaičių knygos:

„Štai ką daro Dievas!“⁸

Kai sužinojau, kad Morse pasiuntė savo telegramą 1844 metais, susidomėjau — o ką dar sukūrė Dievas tuo metu, be telegrafo? Ar neslypi čia dar kokia nors paslaptis? Ar įmanoma ją atskleisti? Pagaliau pradžia padaryta.

Maždaug tuo metu man į rankas pateko konspektas paskaitos, kurią Niujorke perskaitė anglų mokslininkas Lawrence Braggas. Seras Lawrence sudarė žmonijos mokslinių pasiekimų grafiką. Iš jo matyti, kad iki 1844 metų žengimas į priekį buvo toks lėtas, kad grafiko linija buvo beveik horizontali. Bet vėliau, peržengusi tą tašką, ji šauna beveik vertikaliai aukštyn ir nuo to laiko vis dar tebekyla.

Tas laikas mane labai sudomino. Kas galėjo sukelti tokį kūrybinės energijos protrūkį po 1844 metų? Kodėl jis prasidėjo kaip tik tuo metu?

Ar 1844 metais atsitiko koks nors istorinis įvykis, kuris galėtų paaiškinti tokį naujų žinių ir išradimų šuolį? Kas galėjo atsitikti, ko nepastebėjo istorikai arba į ką jie neatkreipė dėmesio? Ar galėjo tai būti kaip nors susiję su laukiamu tais pačiais metais Mesijo atėjimu, Kristaus grįžimu, apie kurį visi tik ir tekalbėjo?

Dabar aš labai norėjau rasti atsakymus į visus šiuos klausimus. „Taip ir neįvykusio atėjimo byla“ darėsi iš tikrųjų labai įdomi. Todėl aš nusprendžiau kaip reikiant ištirti, kas dar įvyko tais 1844 metais, kada Morse išsiuntė savo telegramą.