IR DAR PAŽADAI

Pranašystei apie 1453-1844 metus išsipildyti padėjo turkai. Jų dėka išsipildė ir kita pranašystė iš Danieliaus knygos apie 2300 metus, kuri taip pat veda į 1844-uosius.

Kai kurių autoritetingų mokslininkų nuomone, Artakserkso įsakymas buvo parašytas 457 metais prieš m.e. per pavasario lygiadienį, pirmąją nisano mėnesio pagal judėjų kalendorių dieną. Religinės tolerancijos ediktas, leidęs judėjams grįžti ir netrukdomai apsigyventi Izraelyje, taip pat buvo pasirašytas 1844 metais pavasario lygiadienio dieną, ir taip pat nisano mėnesio pirmą dieną. Nuo vieno iki kito įvykio praėjo lygiai 2300 metų. Šita pranašystė drauge su pranašyste iš Apreiškimo knygos apie 1260 dienų ir pranašyste iš tos pačios knygos apie 391 dieną sudaro tik labai menką dalelę vienintelių ir todėl nuostabių krikščionybės ir islamo ryšių, t.y. pranašysčių apie Mesiją panašumas.

Krikščioniškasis ir musulmoniškasis kalendoriai irgi atveda į tuos žymiausius 1844 metus; jeigu 1260 metų padauginsime iš 354 (musulmonų mėnulio metų dienų skaičiaus), gausime 446040 dienų; 446040 padaliję iš 365 (krikščionių saulės metų dienų skaičiaus) gausime 1222 metus. Islamo pradžia laikoma 622 metai pagal krikščionių kalendorių. 622+1222=… vėl 1844 metai.

Sunitai (islamo sekta) laukia Kristaus Dvasios sugrįžimo ir pasaulio pabaigos 1260 metais. Tai taip pat atitinka 1844 krikščionių kalendoriaus metus.

Šiitų sekta vyrauja tose žemėse, kur kažkada pranašui Danie33liui buvo apreikštas reginys kažko ateinančio, kuris buvo panašus į Žmogaus Sūnų, ir tai turėjo įvykti 1844 metais. Tos sektos musulmonai tiki pranašyste, pagal kurią 260 metais dingęs jų dvyliktasis imamas, dvasinis tikėjimo vadovas, turi sugrįžti po tūkstanties metų arba 1260 metais — tai juk vėl 1844 krikščionių kalendoriaus metai.

Kai imamas Ja’faras buvo paklaustas, kada pasirodys Pažadėtasis, jis atsakė: „Iš tiesų, šešiasdešimtaisiais (1260 m.) Jo Dalykai bus atskleisti žmonėms ir Jo Vardas bus garbinamas visur“.¹

Žinomas arabų mokslininkas Muhyi’d-Dín-i-‘Arabí surinko daugybę pranašysčių apie Mesijo atėjimo metus. Pavyzdžiui, „Gharso (1260) metais žemę apšvies Jo šviesa“.²

Kitoje pranašystėje, kuri priskiriama vienam iš žymiausių islamo dvasinių vadovų, sakoma: „Gharso (1260) metais bus pasodintas Dieviškojo Vadovavimo Medis“.²

Visos šitos pranašystės nurodo tuos pačius metus — 1844!

Vienas pačių įdomiausių pranašavimų ta tema yra Senajame Testamente. Turima omenyje Mozės, kuris įspėja judėjus, kad už nepaklusnumą Dievas baus juos „septynis kartus“, pranašystė.

Šita pranašystė iš Kunigų knygos skelbia:

„…ir bausiu dėl jūsų nuodėmių septyngubomis slogomis…

Jūsų miestus aš paversiu tyruma…

…Jus gi išsklaidysiu tarp tautų…“.³

Judėjai nepaklausė, ir pranašystė išsipildė. „Septyni kartai“ pranašysčių kalba reiškia „septyneri metai“. Septyneri metai, dieną prilyginant metams, — taigi išeina 2520 metų.

Williamas Milleris vienoje savo knygoje rašo: „677 metais iki Kristaus gimimo (žr. II Par 33:9-13; taip pat žr. to įvykio Biblijos chronologiją), taigi tais metais Judas pirmą kartą pateko į Babilono nelaisvę. Dabar atimkime 677 metus (iki Kristaus gimimo) iš 2520 metų, sudarančių visą laikotarpį tos „septynių kartų“ ar „sep34tynerių metų“ pranašystės, ir vėl gausime 1843 metus po Kristaus gimimo…“

Tiesa, kai kurie mokslininkai apskaičiavo, kad nuo pirmosios nelaisvės iki Kristaus gimimo praėjo 676 metai ir, žinoma, pranašystės išsipildymo metai turėtų būti ne 1843, o 1844 metai.

Kai kas yra nurodęs, kad tokia „septynių kartų“ pranašystė yra ir Danieliaus knygoje. Ir žinoma, teigė jie, atskaičiavę 2520 metus nuo Nabuchodonosaro valdymo laikų, vargu ar gausime 1844 metus — todėl data tikriausiai nėra tiksli.

Ir Danieliaus, ir „septynių kartų“ pranašystėse nedviprasmiškai sakoma, kad pranašystė išsipildys, kai Šventasis Dievo Pasiuntinys ateis į Žemę:

„… ir štai, vienas budėtojas ir šventasis nužengė iš dangaus.

Jis pasakė… ir ant jo turi praeiti septyni laikai“.⁴

Daugelis mokslininkų, tyrę šią pranašystę, manė, kad ji pradėjo pildytis 604-602 metais prieš m.e., tais laikais, kai Nabuchodonosaras užkariavo Jeruzalę.

Kiti Šventojo Rašto tyrėjai pastebi stulbinančių sutapimų. Pagal kalendorių, priimtą senojoje Nabuchodonosaro žemėje (dabartinis Irakas), nuo 604-602 metų prieš m.e. iki 1844 mūsų eros metų praėjo 2520 metų, jeigu skaičiuosime mėnulio metais. Vadinasi, Danieliaus pranašystės skirtingumą nuo Mozės galima paaiškinti taip:

1. Nuo 676 metų prieš m.e. iki 1844 mūsų eros metų praėjo 2520 saulės metų;

2. Nuo 602 metų prieš m.e. iki 1844 m.e. metų praėjo 2520 mėnulio metų.

Tarp įvairių, pačių skirtingiausių liudijimų aš radau ir tokį: „Zoharo knyga, 1290 metais sudarytas viduramžių kabalistikos tekstų rinkinys, 5600 Mozės eros metus (atitinkančius 1840 krikščioniškosios eros metus) vadina metais… kai atsivers išminties vartai“.

Judahas Alkalai XIX amžiaus sionizmo istorijos tyrinėjimuo35se rašė, kad 1840 metai — Mesijo atėjimo laikas. A.H. Silver knygoje „Mesianizmo hipotezės Izraelyje“ rašo: „1840 metus daugelis tikėjo esant Mesijo atėjimo ir Atpirkimo pradžios metais“.

Simonas ben Zemahas Duranas (1361-1444), „Jobo knygos komentarų“ autorius manė, kad Mesijas ateis 1850 metais.

E. Winthropas, anglikonų Šv. Povilo bažnyčios Cincinnatyje dvasininkas, savo „Paskaitose apie antrąjį atėjimą“ (1843) taip aprašo Kristaus atėjimą: „Remdamiesi Senojo ir Naujojo Testamentų liudijimais, mes teigiame, kad… Kristus gali pasirodyti bet kuriuo momentu. Todėl budėkite ir nuolat melskitės. Labai tikėtina, kad jau mūsų karta (gyvenanti 1843 metais) arba bent jau jos dalis galės paliudyti visišką Dievo pranašystės išsipildymą ir pamatyti Jo antrąjį atėjimą šlovėje“.