DANGAUS ŽENKLAI

Skaitydamas knygas ir prisiminimus apie XIX amžiaus penktą dešimtmetį, taip pat ir kitą medžiagą apie praėjusį šimtmetį, aš užtikau dar vieną siužetinę liniją, kuri jaudino to meto žmones ir sukėlė karštligišką Mesijo laukimą.

Tose pranašystėse buvo kalbama ne apie Mesijo pasirodymo laiką, o apie dramatiškus įvykius, kurie galiausiai ir atvedė į tą nuostabią dieną. Padavimai pasirodė esą ir intriguojantys, ir stulbinantys. Ir aš supratau, kad būtina juos užrašyti. Karštinės, kuri apėmė žmones vis labiau artinantis 1844 metams, priežastys darėsi vis akivaizdesnės.

Apreiškimo knygoje buvo pažadėta, kad kažkas iš Abraomo sėklos atskleis Knygas paskutinėmis dienomis. Šitas Dievo Avinėlis regėjimuose vaizduojamas turįs septynias akis. Tos septynios akys būsiančios lyg ir septyni Dievo Dvasios (religijų — aut.) apreiškimai, kuriuos Jis iki to laiko duos pasauliui. Ir kaip tik tas septynių didžiųjų religijų knygas turėjo atskleisti Mesijas. Gali pasirodyti keista, bet, kaip paaiškėjo, iki pasirodant Bahajų Tikėjimui, egzistavo būtent septynios didžiosios, Dievo apreikštos religijos. Apie tai dar bus kalbama šioje knygoje.

Apreiškimo knyga pagal 6-tą skyrių skelbia, kad, kai Dievo Avinėlis atvers Knygas ir atskleis jų paslėptą prasmę, vienas iš tų antspaudų bus susijęs su ženklais, kurie pasirodys danguje prieš Mesijo atėjimą. Kaip tik tų ženklų iš Apreiškimo knygos ir ieškojo Biblijos tyrinėtojai per ilgus amžius, kol neaptiko per 1844 metų „karštinę“.

Apreiškimo knygoje išpranašauta:

1. „…Tuomet kilo didelis žemės drebėjimas.“¹ Toks pirmojo ženklo aprašymas.

165

2. „…Saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, visas mėnulis paraudo lyg kraujas…“² Tai apie antrąjį ženklą.

3. „…O dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum baisaus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius“.³ Toks turėjo būti trečiasis ženklas. Jis paskutinis ir jį buvo lemta išvysti prieš pat Mesijo atėjimą paskutinėmis dienomis. Apie šituos dangaus ženklus Bahá’u’lláh rašė savo „Tikrumo knygoje“. Jis pažymėjo, kad žodžiuose, panašiuose į sutinkamus Apreiškime, slypi grynai simbolinė prasmė, nors kai kada gali įvykti ir jų matomas, fizinis įsikūnijimas. Tų žodžių tikrąją, slaptingąją prasmę Bahá’u’lláh išaiškino knygoje „Nuostabos vynas“, skyriuje „Kai žvaigždės krinta iš dangaus“.

Aš aptikau nemaža įdomiausių įvykių, apie kuriuos rašo Biblijos tyrinėtojai ir kurie yra susiję su 1844 metais. Kai kurie jų tik kėlė nuostabą, bet kiti buvo labai dramatiški. Visi tie įvykiai savo metu ir buvo priežastis, kuri sukėlė didelį žmonių nerimą.

Šitie trys Apreiškimo knygos ženklai turėjo rodytis vienas po kito prieš Kristaus sugrįžimą:

1. Baisus žemės drebėjimas.

2. Saulės ir Mėnulio užtemimas.

3. Žvaigždžių kritimas iš dangaus.

Tai, kad visa tai turi įvykti, parašyta Izaijo, Joelio, Danieliaus, Zacharijo knygose ir Naujajame Paties Kristaus Testamente. Po tų įvykių ateis „didinga ir baisi“ Paskutiniojo Teismo diena, ir tada ateis Mesijas, atnešantis pasaulio pabaigą.

Kai kurie Biblijos tyrinėtojai manė, kad visi tie įvykiai, apie kuriuos kalbama Apreiškime, ateis vienu metu, ir mums įprastas pasaulis išnyks visiškai. Bet daugeliui atrodė, kad tie trys įvykiai eis vienas po kito, be to, kiekvienas rodys besiartinant Mesiją, kol, netrukus po paskutinio iš trijų ženklo, žvaigždžių lietaus, pasirodymo, ateis ir Jis Pats.

Mano tyrimai aiškiai parodė, kad minima Rašte „pasaulio 166pabaiga“ — grynai simbolinė sąvoka. Kai kur ji vadinama „spiralės pabaiga“, „ciklo pabaiga“ ar „amžiaus pabaiga“.

Aš išsiaiškinau, kad graikų kalba turi du žodžius sąvokai „pasaulis“ įvardinti: „kosmos“ ir „aion“. „Kosmos“ reiškia materialųjį pasaulį, o „aion“ — epochą arba erą. Pasakymas „pasaulio pabaiga“ sutinkamas Naujajame Testamente septynis kartus. Ir kiekvieną kartą graikiškame originale pavartotas žodis „aion“, o ne „kosmos“. Žodis „aion“ pavartotas ir mokinių klausime Kristui apie „pasaulio pabaigą“ ir apie Jo sugrįžimą. Šitas žodis yra ir Kristaus pasakojime apie „Pjūtį pasaulio pabaigoje“. Ir kai Kristus sako „ir tada ateis galas“, tai vėl pavartoja „aion“. Taigi aišku, kad Kristaus sugrįžimas bus amžiaus arba eros pabaigos ženklas.

Nors iš pradžių atrodė ir labai keista, bet aš suradau žinių apie tai, kad trys įvykiai, kaip tik tokie, apie kokius kalbama Apreiškime, tikrai įvyko, ir būtent tokia tvarka kaip išpranašauta. Neįtikėtina? Galbūt, bet tikrai taip buvo. Tad ar verta stebėtis, kad Taip ir neįvykusio atėjimo byla tiesiog užbūrė mane.

Man pasitaikė perskaityti liudijimą vieno Biblijos tyrinėtojo, kuris ištyrė visus istorinius įvykius iki pat XIX amžiaus penktojo dešimtmečio. Baigdamas savo tyrimą, jis daro tokią išvadą: „Kaip mes matome, pažymėti (Apreiškime — aut.) įvykiai eina tokia tvarka, kaip ir nurodyta pranašystėje“.⁴

Štai jo išvardintieji įvykiai:

1. 1755 metų žemės drebėjimas Lisabonoje.

2. 1780 metų Juodoji Diena.

3. 1833 metų žvaigždžių lietus.

Nejaugi aš einu teisingu keliu? Nutariau visus tris įvykius ištirti atskirai, kad pats galutinai įsitikinčiau.