PIRMASIS PAŽADAS

Surasti pirmąjį pažadą nebuvo sunku. Tai buvo atsakymas į mokinių klausimus:

„…pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks Tavo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklas?“¹

Tai eilutė iš Evangelijos pagal Matą 24 skyriaus. Ir Kristus tuoj pat duoda Savo pirmąjį pažadą tokiais žodžiais:

„O kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“².

Viskas pakankamai aišku. Ateis galas, ir Kristus grįš, kai Jo Evangelija bus paskelbta visoje žemėje.

18

Dabar man reikėjo nustatyti, kuris laikotarpis laikomas Kristaus Evangelijos paskelbimo visoje žemėje pradžia.

Praeito amžiaus viduryje, tyrinėdami krikščionybės paplitimą, mokslininkai įsitikino, kad 1840-ais Evangelija prasiskverbė į visus kontinentus. Jau tada Evangelija buvo skelbiama. Iki 1844 metų netgi Afrikos žemyno gilumoje Evangeliją skelbė jau nebe atskiri misionieriai — ši veikla jau buvo organizuota. „Rytų Afrikos komercinio įsisavinimo istorijoje“ parašyta, kad „krikščioniškos misijos savo veiklą Afrikoje pradėjo 1844 metais“³.

Daktaras D.L. Leonardas, misionierių judėjimo istorikas, knygoje „Misionieriavimo šimtmetis“, kalbėdamas apie Kristaus Žodžio ir Jo Evangelijos paplitimą, tvirtina, kad „… pirmą kartą po Apaštalų laikotarpio įvyko toks misionieriško aktyvumo protrūkis“.

Jis turi galvoje pačią XVIII amžiaus pabaigą, XIX amžių iki 1844 metų ir vėlesniuosius metus. „Prasidėjęs Didžiojoje Britanijoje, šitas judėjimas greitai paplito po visą Europą ir persirito per Atlantą. Tai buvo ne vien tik entuziazmo proveržis, tai buvo galinga banga, kuri kiekvieną dieną vis labiau kilo ir vis plačiau liejosi“.

Kitas paliudijimas skelbia:

„1804 metais buvo įkurta Britanijos ir Pasaulinė Biblijos draugija. Mokslininkai teologai tada manė, kad tai įvyko dėl pranašystės išsipildymo“⁴.

Jie tiesiai rėmėsi Kristaus pranašyste apie Jo sugrįžimą tuo metu, kai Jo Evangelija bus paskelbta visame pasaulyje.

Iki 1804 metų Biblija jau buvo leidžiama ir platinama penkiasdešimčia kalbų. 1816 metais buvo įsteigta Amerikos Biblijos draugija. George Storrsas 1843 metų gegužės 4 d. laikraštyje „Midnight Cry“ rašė, kad šios dvi draugijos (Britanijos ir Amerikos) ir jų nesuskaičiuojami filialai platino Šventąjį Raštą visame pasaulyje.

G.S. Faberis knygoje „Aštuonios disertacijos“, kurią jis baigė rašyti didžiausio „atėjimo karštinės“ pakilimo metais, 1844-aisiais, pareiškė: „Į nepaprastas pastangas, kurias krikščioniškasis pasau19lis deda, kad išplatintų Bibliją visomis pasaulio kalbomis ir visoje Žemėje, tikrai galima žiūrėti, kaip į ryškų netgi mūsų, turtingų daugybės įvykių, laikų ženklą. Manau, nesuklysiu pasakęs, kad tos pastangos yra pasirengimas paskutiniam, lemiamam krikščionybės platinimo žingsniui, kurį išpranašavo tiek daug pranašų ir kuris, sprendžiant iš visko, jau nebetoli“.

M.H. Goyeris savo knygoje, kurioje nagrinėja Biblijos pranašysčių išsipildymus, rašo, kad nuo įkūrimo 1804 metais Britanijos ir Pasaulinė Biblijos draugija išleido daugiau kaip 421 milijoną Biblijos egzempliorių kiekvienoje pasaulio valstybėje.

Knygoje „Dabartis pranašysčių fone“ Spiceris nurodo, kad jo laikais Evangelija paplito tarp „95% Žemės gyventojų“. Ir priduria: „Kaip tik 1842 metais pagal sutartį buvo atidaryti penki prekybai ir misionieriavimui skirti uostai Kinijoje, ir tai buvo Kinijos supažindinimo su Šventuoju Raštu pradžia. 1844 metais Turkija, keisdama visas musulmoniškas tradicijas, buvo priversta pripažinti musulmonų teisę pereiti į krikščionybę. Tais pačiais 1844 metais Allenas Gardineris įkūrė Pietų Amerikos misiją. 1842 metais Livingstonas nusprendė ištirti žemes Afrikos kontinento gilumoje“.

Daktaras A.T. Piersonas knygoje „Šiuolaikinio misionieriavimo šimtmetis“ rašė: „Indija, Siamas, Birma, Kinija, Japonija, Turkija, Afrika, Meksika, Pietų Amerika… į šitas žemes, į vieną po kitos, sėkmingai prasiskverbė misionieriai. Per penkerius metus, nuo 1853 iki 1858 metų, atsirado naujų galimybių prasiskverbti ir užimti pozicijas septyniose įvairiose šalyse; iš viso buvo apimta pusė Žemės gyventojų“.

Yra labai daug papildomų žinių, iš kurių aiškėja, kad iki 1844 metų Šventasis Raštas prasiskverbė į visus kontinentus, ir jo skelbėjai nešė Kristaus Žodį visam pasauliui.

Tai, manė Biblijos tyrinėtojai, ir yra įrodymas, kad Kristaus pažadas, pateiktas Evangelijoje pagal Morkų, tiksliai išsipildė:

„Bet pirmiau turės būti visoms tautoms paskelbta Evangelija“⁵.

20

Tame pačiame skyriuje Kristus įspėja, kada tai įvyks:

„Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis tas laikas!“⁶

Kai Evangelija bus paskelbta visoms tautoms, Kristus žada:

„Tada žmonės pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyse su didžia galia ir šlove“⁷.

Praeito amžiaus penkto dešimtmečio Biblijos tyrinėtojai manė, kad pirmasis Kristaus pažadas išsipildė. Jie tarė, kad Kristaus Evangelija tikrai buvo paskelbta „visoje planetoje ir visoms tautoms“, ir todėl Jo grįžimo į žemę valanda jau arti.

Aš ir pats įtikėjau, kad iki 1844 metų pirmasis Kristaus pažadas tikrai išsipildė. Neliko jokių abejonių.

Pradžia pasirodė esanti įdomi.